Gegužės 15-ąją švenčiama Tarptautinė šeimos diena, todėl tai puiki proga namiškius palepinti dėmesiu ir naudingai praleisti laiką kartu. Psichologai įrodė, kad praleistas laikas kartu su brangiais žmonėmis teikia didžiulę laimę ir pasitenkinimą. Pranešime žiniasklaidai siūlomos 5 idėjos smagiam šeimos laisvalaikiui.
Gegužės 9 d. Atviros Lietuvos fondo namuose vyko diskusija „Stambulo konvencija, moterys ir smurtas. Ar Lietuva viename kelyje su progresyviomis Europos šalimis?“ Diskusijoje dalyvavo Švedijos nacionalinio vyrų prievartos prieš moteris tyrimų centro Upsalos universiteto ekspertė Ulla Albért, sutikusi duoti interviu „Bernardinai.lt“.
Lepindami vaikus įvairiais skanėstais ar galimybe ilgas valandas leisti prie kompiuterio ekrano dažnai nesusimąstome, kad tai gali neigiamai paveikti jų sveikatą.
Vaikų ligų gydytojai stengiasi atkreipti dėmesį į opiausius vaikų susirgimus ir skatina tėvus atsakingai formuoti savo atžalų sveikos gyvensenos įpročius, nes tai ateityje gali padėti išvengti sunkių lėtinių ligų ar netgi psichologinių problemų.
Foreli Blinstrubaitė-Kramarik – ypatinga moteris. Lietuvių kilmės autorė, lektorė, ugdymo specialistė bei kompozitorė jaunystėje išvyko į JAV, ten sukūrė šeimą ir kartu su vyru susilaukė penkių vaikų. Visi penki Foreli vaikai pasižymi ypač puikiais talentais įvairiose meno, mokslo ir kultūros srityse, todėl moteris dalinasi aktualiomis įžvalgomis darnaus ir sėkmingo ugdymo klausimais.
Štai labai banali situacija: bendrovė skelbia ieškanti darbuotojų. Jūs atitinkate visus reikalavimus. Prašoma raštu atsiųsti gyvenimo aprašymą. Jį nusiunčiate. Po to – tyla. Laukiate savaitę ir paskambinate – gal turi papildomų klausimų, gal negavo gyvenimo aprašymo. Kas žino, kas gali atsitikti. Firmos darbuotojas pakelia ragelį ir praneša, jog darbuotojų bendrovė nebeieško. Jau rado. Kodėl jums nepranešė, nematė reikalo, nes kitas kandidatas labiau atitiko reikalavimus. Tuo pokalbis ir baigiasi.
Norime pristatyti nemokamą saviraiškos ir bendradarbiavimo stovyklą
„Draugystės tiltai“. Stovykla yra skirta 12-18 metų vaikams ir jaunimui
iš socialiai remtinų šeimų bei rizikos grupių.
Skelbiame dr. Marijaus Šidlausko kalbą, pasakytą gegužės 7-ąją Signatarų namuose, Vilniuje, vykusiuose Spaudos pusryčiuose.
Vien žodis gyvybė dažnai sukelia teigiamų emocijų, tai, ką norisi išsaugoti ir branginti. Tačiau būna, kad moteriai pastojus, gal dėl vienatvės ar kitų priežasčių, pasaulis ima griūti, apima panika, baimė, pyktis, gėda, kaltė... Gal ne laiku?
Knygų ir komentarų tėvystės temomis autorius Rolandas Warrenas tekste dalijasi patarimais, ko sūnums reikia iš jų tėvų. Šį komentarą jis parašė dalyvavęs laidoje Oprah Life Class.
Net 15–20 proc. vaikų visame pasaulyje gimsta itin jautrūs. Tai pernelyg didelis skaičius, kad visi jie būtų „nenormalūs“ – knygoje „Itin jautrus vaikas: Kaip padėti mūsų vaikams gyvuoti, kai pasaulis juos stelbia“ daro išvadą mokslininkė Elaine N. Aron ir prideda: jei evoliucija šią didelio jautrumo savybę išsaugojo, tam turėjo būti rimta priežastis.
Kiekvienais metais apie 6000 žmonių Nyderlanduose pasirenka būti nužudyti aktyvios eutanazijos būdu. Visgi dabar kyla protestas.
Kristinos patirtimi pasidalyti paskatino knyga. Taip, taip, knyga. Grįžusi atostogų iš Mančesterio, kaip jau įprasta, išsiruošiau susitikti su buvusiais kolegomis. Sutartoje vietoje laukdama žvalgiausi po čia pat veikiančio knygyno vitriną ir joje pamačiau minėtą knygą. Dabar jau būtų nesąžininga neįvardyti ir pačios knygos – tai dr. M. Mosley „8 savaičių glikemiją mažinanti dieta“, apie kurią pirmąkart išgirdau prieš kelerius metus; labai smagu buvo pamatyti, kad ši sveikatinimo knyga išleista ir lietuviškai. Taigi, remdamasi savo bičiulės patirtimi, kurios virsmą stebėjau, sumaniau šiek tiek praskleisti, koks lobis šioje knygoje slypi – kalbu apie vieną iš pagalbos būdų diabetu sergantiems žmonėms. Be to, net neabejoju, kad daug kam bus įdomūs čia autoriaus pateikti įvairūs mokslo eksperimentai, susiję su žmogaus sveikata.
Mama, žurnalistė, komunikacijos specialistė, rašytoja Gabija Vitkevičiūtė yra iš tų moterų, kurias taip ir norisi apibūdinti: veikli. Ar veiklios moters dienoje užtenka laiko paskaityti knygą, skaityti su vaikais? Kaip ji skatina savo vaikus skaityti? Ir kaip knygos gali suburti šeimą draugėn? Apie tai leidyklos „Nieko rimto“ rinkodaros vadybininkė Vaiva Rutkauskaitė kalbasi su Gabija Vitkevičiūte.
Atrodo natūralu, kad artėjanti senatvė kiekvienam žmogui kelia nerimą. Kodėl vis dėlto ji pasitinkama taip skirtingai?
Matyt, daug kas priklauso nuo to, kaip žmogus apskritai žiūri į gyvenimo iššūkius, kančią ir mirtį. Mat daugumai senatvė siejasi būtent su šiais dalykais. Pastebiu, kad senatvės daug mažiau bijo žmonės, tikintys, kad mūsų egzistencija nesibaigia mirtimi. Kiti žmonės senatvę sieja su artėjimu išnykimo link, todėl labiau dėl to nerimauja. Visgi visiems žmonėms yra būdingas nerimas dėl nežinomybės, susijusios su gyvenimo baigtinumu šiame pasaulyje.
„Tapo įprasta juodomis spalvomis piešti rytojaus darbą. Tad būtina ne tik plačiai apie jį diskutuoti, bet ir praturtinti bei patvirtinti jo vertę. Šiandien darbui ypač reikia dosnaus požiūrio ir realistiškų, tačiau vilties kupinų žodžių“ - sako italų ekonomistas Luigino Bruni.
„Kita pavojinga ideologinė klaida yra daroma tuomet, kai įtarinėjamas kitų žmonių socialinis įsitraukimas, kai toks aktyvumas matomas kaip paviršutiniška, pasaulietiška, sekuliari, materialistinė, komunistinė ar populistinė veikla. Arba tokia veikla yra nuvertinama, neva yra kitų, daug svarbesnių problemų, ar manant, jog iš tiesų reikšmingas yra tik koks nors vienas etinis klausimas ar tikslas, kurio patys ir siekia.
„Mano tėčiui 92-eji. Kiekvieną savaitę sekmadienio vidurdienį jis laukia šeimos susitikimo. Laukia „istorijų dienos“. Abu mėgstame fantastikos, kino, knygų pasaulį. Jis mane išmokė nardyti princesių, piratų, drakonų, pilių, elfų ir vienaragių pasaulyje. Tačiau pats fantastiškiausias herojus visada buvo jis pats. Šiandien jis nebevaikšto, tačiau savo vežimėlyje kaip vaikas laukia, kuo jį nustebinsiu. Taigi po penkiasdešimties metų pasakas pasakoju aš. Iš pradžių tai mane liūdino, tačiau šiandien galiu tuo džiaugtis, kad grąžinu jam kažką iš tos gausybės dalykų, kuriuos gavau iš jo būdama maža. Užsidaro vienas ciklas: tuo pat metu gražus ir liūdnas. Kaip ir pats gyvenimas. Tiesa?“
Kiekvienas pavasaris, vis iš naujo atgimstant gamtai, sykiu pasitinka ir Kristaus šlovintojų pergalingą ir viltingą džiaugsmą: Jis prisikėlė! Išties krikščionybė atneša neįtikėtiną žinią – neįmanoma yra įmanoma. Tačiau, jei esama tikėjimo, tai pastarasis nebūtinai yra vientisas ar be prieštaravimų. Priešingai – tikėjimas gali reikšti viso gyvenimo kovą, pirmiausia pačiam su savimi ir savo abejonėmis, o neretai ir meilės pokalbį su Aukščiausiuoju, net jei atrodo, kad kalbėjimas krypsta tik „į vieną pusę“. Galiausiai tikėjimą gali ženklinti ne vienas atsivertimas kaip nuolatinis grįžimas pas Dievą, kas kartą tampant ištikimu šlovintoju. Tada netgi gali ištarti: „Myliu Tave, Viešpatie!“ Nors iš tiesų Jo klausimas, „ar myli mane?“ – jau užduotas:
Prigimtinio asmens orumo sąvoka yra viena kertinių Vakarų civilizacijos ir, plačiau žiūrint, demokratijos, žmogaus teisių teorijos ir praktikos atramų. Tai kartota daugybę kartų, įrašyta aukščiausio lygio susitarimuose. Pvz., 2006 m. Jungtinių Tautų (JT) Neįgaliųjų teisių konvencija, nuo 2011 m. galiojanti visoje Europos Sąjungoje, pažymi, kad „visai žmonių giminei būdingi prigimtinis orumas ir vertė, lygios ir neatimamos teisės sudaro laisvės, teisingumo ir taikos pasaulyje pagrindą“, o „bet kokio asmens diskriminacija dėl jo neįgalumo yra žmogaus prigimtinio orumo ir vertės sumenkinimas“.
Kelio į laimę, sveikatą pagrindas yra savęs pažinimas, kuris yra svarbus pradedant depresijos, nerimo gydymu ir baigiant dvasinės laisvės ar Dievo karalystės paieškomis. Vienas iš savęs pažinimo įrankių yra dienoraštis. Toliau ir pabandysiu pasidalinti savo patirtimi, kaip dienoraštis mums gali padėti.
Į šių metų Knygų mugę rašytoja VAIVA RYKŠTAITĖ atkeliavo iš Havajų. Tiesa, prie štai dar užsuko į Kauną, kur jos laukė išsiilgę giminaičiai. Jos naujausios knygos vaikams „Jūratė, Kastytis ir Mikas“ (leidykla „Nieko rimto“) veikėjas Mikas į Lietuvą atvyko iš Amerikos. Ar kelionės padeda atrasti save? Ar rašymas vaikams keičia žmones? Jūsų dėmesiui – interviu su rašytoja V. Rykštaite.
„Neabejotini tikro Kristaus Kryžiaus požymiai tokie: romumas, gilus ramybės jausmas, meilė, pasirengusi bet kokiai aukai, didelis veiksmingumas, ištekantis iš paties Kristaus sužeisto Šono. Ir visada – akivaizdus džiaugsmas: džiaugsmas, kylantis iš žinojimo, kad tas, kuris tikrai atsiduoda, yra šalia Kryžiaus, ir, vadinasi, šalia mūsų Viešpaties.“ (Šv. Chosėmarija Eskriva, Kalvė, 772)
MARIUS POVILAS ELIJAS MARTYNENKO – gerai pažįstama figūra Lietuvos slemo poezijos padangėje ir tinklaraščio „Praeis“ skaitytojams. Šiemet pasirodžiusi jo pirmoji knyga „Be penkių pasaulio pradžia. Tekstai malonumui sužadinti“ („Tyto alba“) vienus sužavėjo, kitus – galbūt papiktino atvirumu, nuogumu ir žiauriu humoru.
Per pastaruosius dešimtmečius pasaulis smarkiai pasikeitė, tačiau politikoje mes dažnai dar taikome senus instrumentus, teigia vienas iš europinės iniciatyvos Inovacinės politinės veiklos apdovanojimai kūrėjų Edwardas Strasseris. Jis Vilniaus politikos analizės instituto kvietimu viešėjo Lietuvoje.
Viename šių metų Knygų mugės susitikimų iš rašytojo Tomo Venclovos lūpų nuskambėjo mintis, kad domėjimasis pasauliu nereiškia nesidomėjimu lietuvybe. Šiai minčiai pritarė rašytoja Kristina Sabaliauskaitė, teigusi, jog, įsileidžiant daugiau pasaulio literatūros, nebūtinai tai turėtų vykti lietuvių literatūros sąskaita.
Alfie Evans – dar dviejų metų nesulaukęs berniukas, šiuo metu Liverpulio (Didžioji Britanija) „Alder Hey“ vaikų ligoninės pacientas, kurio tėvai jau daugiau nei mėnesį teismuose kovoja dėl jo gydymo bei gyvybės išsaugojimo.
Privalomąjį lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą šiemet laikys 18 613 abiturientų – šiek tiek daugiau negu praėjusiais metais. Šįkart šalies jaunuolių laukia nemenki pokyčiai. Autorius, atskleidžiančius rašinio temą, jie galės laisvai pasirinkti iš visų lietuvių kalbos ir literatūros programoje nurodytų – 36 privalomų rašytojų. Nors pedagogai sako, kad šis pasirinkimas neberibos mokinių, tačiau tikina, kad pasiruošimas svarbiausiam egzaminui vis dar nevyksta sklandžiai bei atskleidžia, ko trūksta šiuolaikinės mokyklos programoje.
Savarankiško gyvenimo pradžia daugeliui jaunuolių sukelia nemažai iššūkių. Tačiau paliekančių globos namus jaunų žmonių pirmieji žingsniai nepalyginamai sudėtingesni.
Sulaukę pilnametystės jaunuoliai privalo atsisveikinti su tikrais namais spėjusia tapti institucija ir persikelti į kitą būstą. Vis dėlto socialinių bendrabučių eilės esti milžiniškos, o išsinuomoti atskirą būstą įgūdžių ir didelių pajamų neturinčiam jaunuoliui tampa itin sudėtinga. Jeigu jaunas žmogus tęsia mokslus, jis gali tikėtis mokymo įstaigos bendrabučio, tačiau ne visi nusprendžia juos tęsti.
Žmogaus polinkį depresyviai reaguoti į sudėtingas gyvenimo aplinkybes iš dalies lemia asmenybės tipas. Egzistuoja asmenybės tipai, išsiskiriantys tam tikromis ypatybėmis. Manoma, kad šie dalykai, panašiai kaip temperamentas, yra prigimtiniai. Todėl žmonės skirtingai reaguoja į įvykius.
Dauguma mūsų širdyje slepiame daugiau pykčio, nei drįstame prisipažinti. Dėl to gyvenime nesugebame realizuoti savęs, nuolat jaučiame apmaudą ir sergame. Šioje knygoje dr. Raymondas Lloydas Richmondas aiškina gilumines pykčio ir atleidimo priežastis, parodo, kaip atsispiriant į kasdienio gyvenimo emocines žaizdas galima augti psichologiškai, pamoko, kaip tinkamai reaguoti į pyktį, kad jis nenuodytų gyvenimo ir neskaudintų artimųjų. Raymondas Lloydas Richmondas – klinikinės psichologijos mokslų daktaras, religijotyros mokslų magistras. Gilinosi į Jacques’o Lacano psichoanalizę, psichodinaminę psichoterapiją, kognityvinę elgesio terapiją ir hipnozę.
Nuorodų sąrašas
Powered by BaltiCode
