Suknelės– neatsiejama kiekvienos moters garderobo dalis. Ir jeigu kurį laiką mados podiumuose triumfavo sportinio stiliaus drabužiai, tai 2018-aisiais, į mados viršūnes sugrįžta moteriškiausias iš visų drabužių – suknelės. Šiais metais jos: elegantiškos, tačiau santūraus stiliaus ir stebinančios praktiškumo bei seksualumo derme. Jeigu klasikinė maža juoda suknelė Jums pabodo, pats laikas atnaujinti savo spintą išraiškingesniais modeliais, atsižvelgiant į 2018-aisiais metais siaučiančius mados vėjus.

Moterų paaiškinimai, kad vaikų jos nenori, nes jaučiasi nepasiruošusios psichologiškai ar nejaučia motiniškų instinktų, nemano, kad vyras bus geras tėvas, nenori atsisakyti karjeros ar po gimdymo likti negražios, rodo įvairias baimes. Taip LRT.lt sako psichologė psichoterapeutė Jurga Gužauskienė. Nors vyraujanti nuomonė, kad būti mama – nuostabiausias jausmas, gali būti teisinga, vis dėlto, pastebi J. Gužauskienė, to taikyti visoms moterims negalima – juk ne be reikalo psichiatrijoje kalbama apie depresiją po gimdymo.

Vaikai yra viena pažeidžiamiausių visuomenės grupių, kadangi itin imlūs naujiems potyriams, lengvai „sugeria“ aplinkinių emocijas, tiesiogiai priima teigiamus ir neigiamus dalykus Augdamas vaikas pamažu išmoksta įvairiose gyvenimo situacijose taikyti emocijas, kurias susirenka iš aplinkinių. Dėl šios priežasties sėkmingai vaikui vystytis teigiama ankstyvosios vaikystės atmosfera ypač svarbi. 

Gyvūnų globa šiuo metu neturi džiuginančios perspektyvos. Viena iš pagrindinių  priežasčių – perpildytos gyvūnų prieglaudos. Situacija yra liūdna ne tik dėl priimamų gyvūnų iš gatvės, bet ir dėl  tų kurie turi namus, tačiau šeimininkai nutaria jų atsisakyti ir primygtinai reikalauja priimti į prieglaudą savo augintinius

Lietuvos centrinis valstybės archyvas, minėdamas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, pristato naują projektą „Pokalbis archyve“. Šio projekto metu mokslininkai, archyvo skaitytojai, bičiuliai ar bendruomenės atstovai papasakos apie jų atrastus įdomius, įvairių temų archyvinius dokumentus, saugomus Lietuvos centriniame valstybės archyve. Dažniausiai viešinami ir daugiausia visuomenės dėmesio sulaukia politinio gyvenimo dokumentai: sutartys, notos, oficialūs pareiškimai. Šiuo projektu bus siekiama atkreipti dėmesį į kultūros, socialinės bei asmeninių istorijų ir su jomis susijusių dokumentų svarbą.

Tuokiamės tam, kad būtume laimingi ir pasiektume savo pačių ir savo gyvenimo pilnatvę. Absurdiška ir neatsakinga manyti, kad santuokinis ryšys turi galiojimo datą. Meilė yra ne jausmas, o valios aktas, kurį reikia nuolat atnaujinti. Negalima įsipareigojimo laikytis tik tol, kol ką nors „jausime“.

Nors pastaruoju metu vis daugiau įmonių pereina prie elektroninio dokumentų valdymo, popieriniai dokumentai vis dar aktualūs ir naudojami. Biure jų galima rasti labai įvairių, o jų tvarkymas bei archyvavimas dažnai reikalauja ne tik nemažai laiko, bet ir tam tikrų priemonių. Taigi, kokių priemonių prireiks norint sutvarkyti dokumentų archyvą?

Pasakojimas apie mergaitę mėlynai lakuotais nagais, įtrauktas šeštokų vadovėlyje sukėlė didelį atgarsį. Tėvų pasipiktinimas sklando socialiniuose tinkluose.

[Red. past.: originalus pasakojimo tekstas pateikiamas straipsnio pabaigoje.]

Seniau etninės kultūros mokydavo tėvai, seneliai. Iš jų buvo perimamos tradicijos, kaip peršalus išsigydyti žolelių viralu ar paruošti aguonų pieną Kūčių stalui, kodėl kiekvienąmet stengiamasi patiekti būtent 12 patiekalų, kas svarbiausia per šią ir kitas kalendorines šventes, ko moko iš kartos į kartą perduodamos patarlės ir pan.

Nežinau, ko noriu, nežinau, kur dirbti, iš tiesų – nežinau nieko. Taip galėtų pasakyti nemaža dalis jaunuolių, ką tik baigusių mokyklą ir susidūrusių su prieš juos atsivėrusiu galimybių vandenynu. Pasirodo, nežinomybė – visiškai normali, o etapas, į kurį pateko jaunas žmogus – naujas, tik prieš 20 metų mokslininkų pripažintas unikaliu. Tai – besiformuojančios suaugystės metas, kai išsinėręs iš paauglystės odos žmogus žengia savarankiško gyvenimo link.

 „Sveiki, visuomenės akyse esu normalus, sėkmingas vyras, negeriu, nerūkau, turiu neblogą darbą, niekada nesu pakėlęs rankos prieš žmoną, bet... esu baisus žmogus, esu smurtaujantis vyras šeimoje“, – taip savo laišką, adresuotą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, pradėjo Edgaras (vardas pakeistas). Vyras rašė norintis pasidalyti savo istorija ir prisidėti kovojant prieš smurtą šeimoje. Susitikome su Edgaru pasikalbėti apie jo patirtį.

Pasak žymaus lenkų sociologo ir filosofo Zygmunto Baumano, „šiandien mes visi esame vartotojai vartotojiškoje visuomenėje“. Todėl visai nekeista, kad vyraujančią vartojimo kultūrą lydi ir su besaikiu vartojimu susiję įpročiai. Kai perkame pagauti akimirkos susižavėjimo ar tai, ko iš tikrųjų nenorime ir ko mums visai nereikia. Ko gero, visi esame patyrę, kai įsigyti daiktai nebeteikia jokio pasitenkinimo.

Pirma istorija: gelbėtojai

Jozefas ir Wiktoria Ulmos augino šešis vaikus ir vertėsi žemės ūkiu mažame Markovos miestelyje, esančiame Lancuto rajone. 1942 metais jie kaip ir kiti miestelio gyventojai tapo vietinių žydų žudynių liudininkais. Žydai buvo sušaudyti ir užkasti teritorijoje, kurioje anksčiau būdavo užkasami nugaišę gyvuliai.

Vyresnės kartos žmonės, kiek sutrikę stebime dabartinius pokyčius tiek visuomenėje, tiek ir Bažnyčioje. Nors Lietuvos ir Rytų Europos tikrovė skiriasi nuo tradiciškai krikščioniškų Vakarų tautų maršruto, tačiau ir mūsų neaplenkia sekuliarizmo banga.

Nuo seno lietuviai tikėjo, kad Šv. Agotos dieną pašventinta duona saugo nuo gaisrų, žaibų ar ligų. Šventinti duoną populiaru ir šiandien. Apie šį kasdienį, visų mėgstamą produktą kalbamės su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausiąja specialiste Vida Jarošiene.

Netrukus Lietuva švęs savo šimtmetį. Kasdien apie 1918-ųjų Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto gimimo istoriją girdime per radiją, televiziją, skaitome spaudoje. Per tą šimtmetį būta visko: gėrio ir blogio. Visos šimtmečio kartos turi galybes įvairiausių prisiminimų.

„Net jei sergančių onkologine liga vaikų skaičius mažėtų, man tai būtų daug. Labai norėčiau, kad nė vienam vaikui to nereikėtų patirti“, – sako Kauno klinikose vaikų onkohematologijos skyriuje dirbanti psichoterapeutė Irina Banienė. 

Susitvarkyti su emociniais sunkumais medicinos psichologė padeda pačioms jautriausioms vėžio aukoms – vaikams. Leukemija, arba kitaip kraujo vėžys, yra vienas dažniausias vėžio tipas, pasitaikantis jauniesiems kovotojams. Tačiau jie, kaip ir suaugusieji, nori ir turi žinoti apie savo ligą.

Ramunės Sakalauskaitės komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

KGB ir Ispanijos inkvizitoriai, negalėję ištisas paras stebėti žmonijos, nė nesapnavo naujausiųjų laikų technikos pasiekimų.

Sausio 27 d. visame pasaulyje minima tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Pagrindinis jos simbolis – Aušvico koncentracijos stovykla. Apie šią žmonijos gėdą yra kalbėta daug, bet retas, už Lenkijos ribų žino žmogų, kuris savanoriškai pateko į Aušvicą siekdamas išsiaiškinti, kas ten vyksta, ir žinias perduoti Lenkijos pogrindžio vyriausybei. Manyčiau, Lietuvos skaitytojams taip pat bus įdomu sužinoti apie žmogų, kuris be galo gerbiamas kaimyninėje šalyje. Kai kurie jo biografijos etapai gali priminti ir tuos herojus, kurie vertinami ir gerbiami Lietuvoje.

„Mano „Karmen“ – atakuojanti savo jėga ir stiprybe moteris, laikanti pasaulį ant savo pečių“, –  taip neįprastai ir be jokio pietietiško kolorito ispaniškąją Karmen, kurią įkūnija aristokratiškos prigimties balerina Beata Molytė-Kulikauskienė, išvydo choreografė Aušra Krasauskaitė. Jos kitonišką šokio spektaklį „Karmen“ pagal D. Bizė-R.Ščedrino „Karmen siuitą“ jau vasario 2 dieną galės išvysti uostamiesčio publika. 

Skyrybų skausmas labai priklauso nuo to, kiek santykiuose vilties. Jei daug, skausmas truks ilgai, o vienintelis būdas pajudėti į priekį – sunaikinti viltį, LRT.lt sako psichologas Erikas Siudikas. Kaip teigia jis, kai kurie, bijodami likti vieni, tęsia net sudėtingus santykius: „Kartais žmogų veikia mintis, kad jis niekada nieko nebesusiras. Kai taip sako žavus 24 metų vaikinas, kyla klausimas apie savivertę. Nes juk tai utopija.“

Pradėsiu nuo trijų istorijų, kurias savo knygoje „Brėžinys revoliucijai“ aprašo serbų aktyvistas, diktatoriškam Slobodano Miloševičiaus režimui besipriešinusio judėjimo „Otpor“ vienas lyderių Srdja Popovičius. Taigi savo knygoje jis akcentuoja, kad kovojant ne tik su S. Miloševičiumi, bet ir kitais diktatoriais vienas esminių ginklų yra humoras. Humoras, anot S. Popovičiaus, ne tik padeda visuomenei įveikti režimo baimę, tačiau ir atskleidžia visą autoritarizmo tragikomiškumą. Trumpai tariant, jis ne tik parodo, bet galiausiai ir vis daugiau žmonių leidžia išsakyti, kad karalius yra nuogas.

LRT.lt

Esame muziką kurianti rūšis: visada ją kūrėme ir visada kursime. Taip pat esame ir per muziką bendraujanti rūšis: dar gerokai iki atsirandant galimybei muziką įsirašyti ar dalytis ja elektroninėje erdvėje, mes bendravome ir mezgėme ryšius per muziką. Mes evoliucionavome šokdami prie laužo šokius ir dainuodami aplink jį dainas. Taip gyveno mūsų protėviai. Taip jie kūrė šio pasaulio prasmę. Taip jie mokėsi būti žmonėmis. BBC portalo kultūros rubrikoje – britų aktorės, muzikės, žurnalistės ir rašytojos Clemency Burton-Hill rašinys apie tai, ką gali klasikinė muzika.

Neretai žmones ir jų poelgius vertiname remdamiesi tam tikrais stereotipais ar susidarytu pirmu įspūdžiu. Tačiau toks vertinimas ne visada esti teisingas ir dažnu atveju gali turėti netgi griaunamąjį poveikį. Tai puikiai atskleidžia dviejų jaunų mamų – Linos ir Vaivos (vardai pakeisti) istorijos – merginoms teko įdėti nemažai pastangų, kad įrodytų visuomenei, jog gali pačios pasirūpinti savo vaikais.

Pirmuoju islamistų nužudyto kunigo Jacques Hamelio (Žako Hamelio) vardo prizu apdovanotas katalikiško prancūzų dienraščio „La Croix“ žurnalistas Samuelis Lievenas už straipsnį „Tomas ir Benediktas, lapkričio 13-osios atsivertėliai (pranc. „Thomas et Benoît, les convertis du 13 novembre“).

Tradicinė edukacinių renginių ciklo „Pokalbiai apie emigraciją“, organizuojamo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, dalis yra gimnazistų susitikimas su emigracinės patirties turinčiais žmonėmis. Kadangi projekte „Pokalbiai apie emigraciją 3“ dalyvauja Tauragės apskrities gimnazijos, šį kartą susitikimas surengtas Vilkyškių miestelyje. Gimnazistams apie savo patirtis Lietuvoje ir užsienyje pasakojo trys jauni veiklūs žmonės: programos „Kurk Lietuvai“ dalyviai Barbora Butkutė bei Matas Mačiulaitis ir Tauragės rajono savivaldybės mero patarėjas Dovydas Kaminskas.

Prieš metus Lietuvoje įsigaliojo daug diskusijų viešojoje erdvėje sukėlęs pagalbinio apvaisinimo įstatymas. Įstatymu reglamentuota dar viena politinio sprendimo reikalavusi sritis. Tačiau konsultuojant poras vaisingumo pažinimo klausimais, kone kasdien kyla diskusijų apie Bažnyčios mokymą ir krikščionišką požiūrį į tai. Kad išsklaidytume abejones ir atsakytume į klausimus, kreipiamės į Kauno arkivyskupą Lionginą Virbalą SJ.

Tik pusę laiko mintimis žmogus yra dabartyje. Pasak psichologo, dėmesingo įsisąmoninimo instruktoriaus Pauliaus Rakštiko, mintys automatiškai atsiranda ir nuklysta į ateitį ar praeitį, todėl visame pasaulyje populiarėja jo dėstomos sąmoningumo praktikos, padedančios dėmesį sutelkti ten, kur pats žmogus pasirenka.

Atsiradus galimybei keliones planuoti savarankiškai, kitų šalių pažinimas tapo lengvai prieinamu malonumu. Vis dažniau mūsų šalies gyventojai renkasi trumpas – pavyzdžiui, savaitgalio išvykas Europoje. Pigūs skrydžiai į Budapeštą ar kitomis nebrangiomis kryptimis – puikus pasirinkimas tiek šeimai, tiek draugų kompanijai.

Nors iki kalendorinio gamtos virsmo dar liko beveik pusantro mėnesio, rajono viešojoje bibliotekoje jau pakvipo pavasariu. Čia susirinkusiems savo floristinių paveikslų-koliažų parodą, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui, pristatė ilgametė bibliotekos skaitytoja, buvusi kultūros darbuotoja Laima Ziminskienė.