Procentai




RETRO

Prof. Linas Rovas: „Nėštumo metu moteris labai daug aukoja, rizikuodama savo sveikata, bet po gimdymo visi nuo jos atsitraukia“

lrovasRespublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos vadovo pareigas laikinai einantis akušeris ginekologas, prof. dr.Linas Rovas, skaitydamas pranešimą konferencijoje „Moters ir vaiko sveikata“, akcentavo, kad šiandieninė moters sveikatos priežiūros sistema dar per mažai skiria dėmesio nėščiosios sveikatai po gimdymo. „Lietuvoje dar nėra priimtos vienodos metodikos bei sistemos kaip stebėti, tirti moteris, kurios nėštumo laike turėjo įvairias nėštumo komplikacijas. Užsienio šalyse jau geras dešimtmetis šis klausimas yra sprendžiamas įvairiuose moters sveikatos priežiūros lygmenyse. Mes dešimt metų vėluojame“, – sakė prof. L. Rovas, siūlydamas keisti dabar esančią tvarką: po gimdymo stebėti moterį ne šešias savaites, bet mažiausiai vienus metus.

Didžiausia krizė – po gimdymo

Medicinos mokslų daktaras, profesorius teigė, kad nėštumas turi ne tris trimestrus, kaip įprasta manyti, bet keturis. Ketvirtas, po gimdymo prasidedantis trimestras, turi būti skirtas nėščiosios priežiūrai po gimdymo, tačiau tos priežiūros iki šiol stinga. Stažuojantis Švedijoje, Danijoje, Anglijoje, Airijoje teko stebėti ir kitokią medikų pagalbą, teikiamą moterims po gimdymo.

„Patyrę akušeriai ginekologai ir net mamos sakydavo, kad kelerius metus po gimdymo dažna moteris yra viena koja grabe. Ir tai yra tiesa“, – teigia prof. Linas Rovas ir patikina, kad nėštumo metu daug specialistų yra šalia nėščiosios, bet po gimdymo visi nuo jos atsitraukia. Todėl didžiausia krizė kyla po gimdymo, kai buvusi nėščioji lieka be priežiūros.

Gimdymas sukelia ne vieną problemą. Pasak mediko, gimdymo metu gali įvykti elementarus makšties plyšimas, kuris gali baigti infekcija, sepsiu. Tokios komplikacijos dar didelių problemų nesukelia – moterys kreipiasi į šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą, ir problemos išsprendžiamos.

„Didžioji problema yra ta patologija, kuri išsivysto, praėjus ilgesniam laikui – vieneriems ar net dešimčiai metų po gimdymo“, – prof. L. Rovas patikina, kad moteris, atlikdama reprodukcinę funkciją atiduoda labai didelę dalį savo gyvenimo, nėštumo metu labai daug aukoja, rizikuodamos ateityje numirti arba susirgti dėl patologinių pakitimų jos organizme, kurie įvyko nėštumo metu.

„Jeigu nesiimsime priežiūros, moterys turės visą puokštę širdies ir kraujagyslių ligų patologijų“, – ragina prof. Linas Rovas keisti esamą požiūrį į nėščiųjų priežiūrą po gimdymo ir pastebi, jog kai moteris yra visiškai sveika, nėštumo metu irgi problemų nekils. Bet jei turėjo tam tikrų sveikatos problemų iki nėštumo, ir jei liga susijusi su kraujagyslių patologija, ji niekur nedings ir po nėštumo.

Visos problemos liks ir po gimdymo ir dar didesnė grėsme moters sveikatai bus sekančio nėštumo metu.

Palikimas – širdies patologija

Anot prof. L. Rovo, sveikatos problemos, kurios buvo nėštumo metu, kartu su gimdymu nesibaigia. „Pagimdžius išsisprendžia tik ūminės problemos: preklampsija, eklampsija, hipertenzija. Tačiau priežastys, kurios ir sukėlė nėštumo problemas – neišnyksta, ir, jas ignoruojant, blogės ne tik moters gyvenimo kokybė, bet ir gyvenimo trukmė“, – akušeris ginekologas prof. L. Rovas patikina, kad jeigu moteris nėštumo metu turėjo vieną iš šių problemų, tai ateityje ji neišvengs širdies ir kraujagyslių ligų patologijos: širdies nepakankamumo, periferinės širdies kraujagyslių ligos, išeminio insulto.

Su ateityje užklupsiančia širdies liga susijęs ir priešlaikinis gimdymas, žuvęs vaisius ar vaisiaus augimo sutrikimas, ankstyvas nėštumo nutraukimas ar persileidimas, gestacinis diabetas – labai daug moterų tai patyrė ir visa tai yra susiję su ateityje įvyksiančia patologija: širdies infarktu, ateroskleroze, širdies nepakankamumu, II tipo diabetu.

Moterys, kurios nėštumo laike turėjo taip vadinamą nėštumo hipertenziją (padidėjusį kraujo spaudimą), joms ateityje per 5-10 metų jai gali išsivystyti koronarinis širdies nepakankamumas. Kai moteris sulauks 50-60 metų, ji gali mirti nuo aterosklerozės, išeminio insulto, cerebralinio nepakankamumo ir kitų ligų, jeigu laiku nebus imtasi atitinkamu profilaktikos, o kartais ir gydymo priemonių po gimdymo.

Kitas nėštumas ligotumą didina

Po komplikuoto gimdymo, jau turėdama nėštumo sukeltą sveikatos problemą, dažna moteris planuoja sekantį nėštumą. Per tuos metus moteris į kitą nėštumą jau ateina 10-20 proc. daugiau ligota, nei buvo iki tol. Visi kraujagyslių pakitimai, kurie įvyko pirmo nėštumo metu, išlieka visam gyvenimui. Tik gydytojas gali sustabdyti procesą, neleisti patologijai progresuoti, tačiau moteris pagalbos dažniausiai neieško ir rizika įvykti širdies ir kraujagyslių pakitimams išauga iki 67 proc. Nėštumo metu turėjusioms gestacinį diabetą moterims net 10 kartų padidėja tikimybė ateityje susirgti cukriniu diabetu – jos turi būti sekamos ir periodiškai konsultuojamos endokrinologų.

Įvykus priešlaikiniam gimdymui, didėja rizika sirgti širdies nepakankamumu ir koronarine liga, metabolinių pakitimų rizika didėja net 50 proc.

Jei pasitaiko placentos atšoka – rizika, kad tai moteriai, jei nesulauks reikiamos medikų pagalbos ir priežiūros bei profilaktikos, išsivystys širdies ir kraujagyslių ligų nepakankamumas, išauga iki 80 proc.

Sveikatos problemos neišsprendus ir atėjus į kitą nėštumą – problema pagilės. Ir taip – su kiekvienu kitu nėštumu didėja moterų sergamumas.

Galimybių yra

Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos laikinas vadovas prof. dr. Linas Rovas ne tik iškėlė aktualią problemą, bet ir pasiūlė išeitį – po gimdymo moteriai, patyrusiai sveikatos sutrikimų, medicinos pagalbą teikti nedelsiant. „Yra dviejų metų galimybių langas, per kurį galima sustabdyti galimos ligos progresavimą, teikiant kardiologų ir kitų specialistų pagalbą ir gydymą,“ – teigia medikas, akcentuodamas, kad turimas labai trumpas periodas, per kurį galima sustabdyti procesą ir užkonservuoti problemą tokioje būklėje, kokioje ji yra. Norint padėti, būtina to imtis, kai moteris dar jaučiasi gerai. Ypač svarbi pagalba moterims, kurios planuoja sekantį nėštumą, nes po jo ta problema bus žymiai pagilėjusi. Vėliau – dar labiau, nes moteris jau turės didelių sveikatos problemų.

Pasak prof. L. Rovo, pasaulyje jau dešimt metų ta problema sprendžiama. „Mes dešimt metų vėluojame. Siūloma moterį po gimdymo stebėti visus metus – šešių savaičių periodas tam yra per trumpas. Įprastai kitose šalyse iš akušerio moteris grįžta pas šeimos daktarą, kuris reguliuoja jos dienos rėžimą, fizinį krūvį, mitybą ir taiko įvairias širdies-kraujagyslių sistemos ligų profilaktikos priemones, jei tai nepadeda, siunčia kardiologo konsultacijai. Po gimdymo sudaromas planas tam, kad sustabdytų procesą ir kad paruoštų sekančiam nėštumui. Nuo 2011 metų Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) sukūrė įvairias schemas, kaip teikti šią pagalbą moterims.

Pasaulis, pasak profesoriaus, seniai dirba ir su pacientėmis, kurioms diagnozuota pogimdyvinė depresija. Tose šalyse sudaromas planas, kas turėtų dirbti su moterimi po gimdymo. Moteris po gimdymo perduodama šeimos gydytojui, kuris, bendraudamas su akušeriais ginekologais ir kitų specialybių gydytojais, dirba, kol stabilizuoja moters sveikatos sutrikimus.

Tačiau Lietuvoje dar nėra numatyta tvarka, pagal kurią būtų teikiama reikiama pagalba.

„2023 metais mes turim rekomendaciją, kad gydytojas po gimdymo turi pasakyti moteriai, kad ji turi didesnę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, o kas toliau“, – klausia prof. L. Rovas ir patikina, kad šiandien jo tikslas – iškelti problemą. Nors ir prieš tai yra parašęs šia tema keletą straipsnių ir viliasi, jog gal kas nors ateityje pasikeis. Jo manymu, pirmiausia reikia pradėti nuo informacijos suteikimo moteriai ir pirminės grandies medikams.

Prof. dr. Linas Rovas įsitikinęs, kad moterys, kurios turėjo minėtus sutrikimus nėštumo metu ir nori ilgai bei laimingai gyventi, po gimdymo turėtų būti konsultuojamos atitinkamos srities specialisto. Būtinas ir nuolatinis medikų bendradarbiavimas: moteris, turėjusi sveikatos problemų nėštumo metu, negali būti „išleista iš rankų“ po gimdymo. Ja turi rūpintis šeimos gydytojas, kuris pacientei taikytų ne tik profilaktinį gydymą, mokytų sveikos gyvensenos, bet ir laiku nukreiptų pas gydytojus specialistus.

Autorės nuotr.: „Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos vadovo pareigas laikinai einantis akušeris ginekologas, prof. dr. Linas Rovas siūlo keisti dabar esančią tvarką ir po gimdymo moterį stebėti ne šešias savaites, bet mažiausiai vienerius metus“.

 

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode