Divalio šventės linkėjimas: būti šviesa krizės laikotarpiu

divalioLapkričio 4-ąją, kai Katalikų Bažnyčia švenčia vyskupo šv. Karolio Boromiejaus minėjimą, induistų ir kitos Rytų religijų bendruomenės šiemet mini šviesos šventę – Dyvalį. Šventės proga pasaulio induistus pasveikino Popiežiškoji tarpreliginio dialogo taryba.

 

Tarybos pirmininkas Angel Ayuso Guixot, linkėdamas induistams laimingos Dyvalio šventės išsakė viltį, kad ji leis visų gyvenimus, namus ir bendruomenes apšvieti geresnės ateities viltimi, nepaisant baimės ir netikrumo dėl dabartinės pandemijos ir per ją visą pasaulį apėmusios krizės.

Kardinolas taip pat reiškė viltį, kad krikščionys ir induistai gebės pagal savo tradicijas suteikti žmonėms vilties šviesos tokiu reikliu laikotarpiu, kaip dabartinis, po kelių pandemijos bangų, kurių atvertas žaidas pernelyg gerai prisimename: sujauktą žmonių gyvenimą ir gerovę, nusivylimą, beviltiškumą ir bejėgiškumą, kaip ir baimę, kuri lydi visus destruktyvius pasaulio įvykius, nuo terorizmo iki ekologinių katastrofų.

Pasak Popiežiškosios tarybos pirmininko, katalikai ir induistai gali parodyti, kad jie gali būti kartu, su pasiryžimu ir meile įveikti visas krizes, net tas, kurios gali atrodyti kaip neįveikiamos. Solidarumo galia, kurią išlaisviname gelbėdami varstančius ir globodami stokojančius, ypač kai tai darome tarpreligiškai ir atsakingai, suteikia matomumą vilties šviesai, kurią visų religinių tradicijų tikintieji yra įpareigoti skleisti nevilties ir tamsos laikais.

Tik geriau supratę, kad visi esame dalis vieni kitų, kad esame vieni kitų broliai ir seserys, kad dalijamės atsakomybe vieni už kitus ir už planetą, kuri yra mūsų bendri namai, galėsime bandyti save prikelti iš bet kokio beviltiškumo. Būdami vieni nuo kitų priklausomi ir vieni su kitais elgdamiesi solidariai galėsime geriau įveikti kiekvieną krizę. Net didieji pasauliniai iššūkiai, kurie gresia sujaukti darną tarp gamtos ir žmonių ir darnų žmonių sugyvenimą, tokie kaip klimato kaita, religinis fundamentalizmas, terorizmas, kraštutinis nacionalizmas, ksenofobija, gali būti veiksmingai sprendžiami, nes jie yra visus liečiantys rūpesčiai.

Religinės tradicijos, būdamos tūkstantmetės išminties sergėtojos ir turėdamos galią krizės laikais dvasiškai pakelti kitus, kartu gali padėti individams ir bendruomenėms „perstatyti“ savo gyvenimo vilties kompasą, savo žvilgsnius kreipti už savo dabartinio beviltiškumo.

Religijų ir bendruomenių lyderiai turi palaikyti brolystės ir seserystės dvasią tarp savo tikinčiųjų, kad padėtų jiems eiti ir dirbti kartu su kitų religinių tradicijų žmonėmis, ypač krizės ir kokių katastrofų laikotarpiu. Būti tarpreligiškai atsakingais vieniems už kitus yra tikras būdas stiprinti tarpusavio solidarumą ir brolybę, padėti nukentėjusiems ir žadinti nuliūdusiųjų viltį.

Kaip krikščionys ir induistai, individualiai ir bendruomenės, stenkimės kartu su kitų religinių tradicijų ir geros valios žmonėmis padėti beviltiškumo ištiktiems žmonėms atnešti šviesos į savo gyvenimą. Laimingo Dyvalio! – palinkėjo kardinolas Angel Ayuso Guixot, Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos pirmininkas. (SAK / Vatican News)

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode