Atgimė unikaliausia rajone, viena seniausių šalyje Pikelių bažnyčia

Rugsėjo 26-ąją Pikelių Švč. Trejybės bažnyčioje švęsti Šv. Arkangelo Mykolo atlaidai ir bažnyčios pastato atnaujinimo darbų pabaiga, vyko Europos paveldo dienų renginys.

Atlaidai ir migrantų diena

Atlaidų Šv. Mišias aukojo Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, koncelebravo jį atlydėjęs vyskupo generalvikaras kan. Vilius Viktoravičius, Mažeikių dekanato dekanas kan. Donatas Stulpinas ir parapijos klebonas kun. Gintaras Lengvinas.

 

Be atlaidų intencijos prisiminta ir Pasaulinė migrantų ir pabėgėlių diena.

Po šv. Mišių, procesijos ir operos solisto Liudo Mikalausko ir pianistės Beatos Vingraitės-Andriuškevičienės koncerto klebonas kun. G. Lengvinas ir kiti organizatoriai dėkojo prisidėjusiems prie bažnyčios atnaujinimo darbų ir šventės.

Skaitė paskaitas

Europos paveldo dienų programoje buvo numatytas paskaitų ciklas. Jose renginio dalyviai gyvai supažindinti su Mažeikių rajono medinių bažnyčių dendrochronologiniais tyrimais (lektorius Adomas Vitas, biomedicinos mokslų daktaras, VDU Gamtos mokslų fakulteto Aplinkos tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas).

Kalbėta apie XVI-XIX a. religinius paminklus Žemaičių vyskupijoje (lektorė Gabija Surdokaitė-Vitkienė, humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto Sakralinio meno paveldo skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja).

Supažindinta su kryždirbyste, tradicijomis, išsaugojimą Žemaitijoje (lektorė Aldona Kuprelytė, Žemaitijos nacionalinio parko gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vyr. specialistė).

Restauratorius ir medžio meistras Dovydas Ušinskas pristatė konservuotą šventoriaus koplytstulpį, kurį Telšių vyskupas pašventino.

Papasakota apie Pikelių bažnyčios tvarkybos darbus, atidaryta fotografijų paroda.

Darbų istorija

Apie Pikelių Švč. Trejybės bažnyčios, kuri įtrauka į Valstybės kultūros saugomų objektų sąrašą, tvarkybos darbus, avarinės grėsmės likvidavimą pradėta kalbėti dar gerokai iki 2014 metų. Tuo tikslu buvo atvykęs pikeliškių pakviestas tuometinis Telšių vyskupo augziliaras vyskupas Linas Vodopjanovas OFM.

Vyko įvairūs susitikimai, skaityti istorikų pranešimai, gilintasi į šios bažnyčios vertę, kalbėta apie būtinybę sutvarkyti stogą, atlikti kitus svarbius darbus. Buvo parengtas ir tvarkybos darbų projektas.

„Man pradėjus dirbti paveldosaugininke, susitikimai toliau tęsėsi. Mažeikių rajono savivaldybės vadovai, Pikelių parapijos atstovai dėjo daug pastangų, kad ledai pajudėtų. Daug kalbėta su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos vadovybe, tuometiniu Telšių vyskupu Kęstučiu Kėvalu. Jo pastangų dėka Pikelių bažnyčia buvo įtraukta į Vyskupų konferencijos sudaromą prioritetinių bažnyčių LR ir Šventojo Sosto sutartį dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje programą”, – Būdas.lt sakė Mažeikių rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė Rūta Končiutė-Mačiulienė.

Pasak jos, norint gauti finansavimą pagal minėtą programą, nepakanka būti prioritetinių bažnyčių sąraše – būtinas savas finansinis prisidėjimas.

„Parapijai į pagalbą atėjo Mažeikių rajono savivaldybė ir AB ,,ORLEN Lietuva”. Tiek Savivaldybė, tiek AB ,,ORLEN Lietuva” skyrė lėšas seniau parengto projekto koregavimui. Buvo išleista projekto, vadinama A laida, į kurią įtraukti papildomi darbai, tokie kaip nuogrindos įrengimas, langų tvarkyba, rąstų keitimas bei protezavimas ir t.t. Norėjosi, kad bažnyčią vėl papuoštų bokštas, kurio jau daug metų nebebuvo. Daug ir nuoširdžiai su sakraliniu paveldu dirbančio vilniečio architekto Aurimo Širvio dėka į mano rankas pateko archyve rasta Pikelių bažnyčios nuotrauka, kurioje matosi ir bokštas. Taip projekte atsirado ir bokšto atkūrimo darbai, – pasakojo R. Končiutė-Mačiulienė. – Papildžius pirminį projektą, nurodžius finansinį prisidėjimą, parapijos klebono kun. Gintaras Lengvino pateikta paraiška pateko tarp laimingųjų, kuriems buvo skirtas trūkstamas finansavimas“.

Per 2020-2021 metus projektas įgyvendintas. Darbus atliko UAB ,,Virbarta”.

Projekto ,,Pikelių Švč. Trejybės bažnyčios stogo tvarkybos, remonto, restauravimo, avarijos grėsmės pašalinimas” sąmatoje darbų vertė buvo numatyta 236 855,44 eurų, tačiau vykdant darbus, atsirado nenumatytų išlaidų, tad planuota suma kiek padidėjo.

Finansavimas

2020 m. 60 tūkst. Eur skyrė BĮ Kultūros infrastruktūros centras, 50 tūkst. parėmė Mažeikių rajono savivaldybė, 40 tūkst. – AB ,,ORLEN Lietuva”, 3 tūkst. prisidėjo ir Pikelių parapijos bendruomenė.

2021 m. BĮ Kultūros infrastruktūros centras skyrė 32 tūkst. Eur, Mažeikių rajono savivaldybė – 57 242,29 Eur (planuota skirti 50 tūkst. Eur, tačiau netikėtai atrastas rūsys po vienu iš šoninių altorių pareikalavo archeologinių tyrimų, taip pat trūko lėšų bokšto atkūrimo darbams); AB ,,ORLEN Lietuva” – 25 tūkst. Eur (bokšto atkūrimo darbams); Pikelių parapija – 2 tūkst. Eur;

Paveldosaugininkės R. Končiutės-Mačiulienės teigimu, už Mažeikių rajono savivaldybės ir Pikelių parapijos lėšas konservuotas medinis Pikelių bažnyčios šventoriaus koplytstulpis: „Netrukus jis taps muziejine vertybe ir bus eksponuojamas Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje, o Pikelių bažnyčios šventorių papuošė senojo koplytstulpio kopija, kurią padarė medžio meistras, restauratorius Dovydas Ušinskas.“

Šiuo metu Pikelių parapija savo lėšomis rengia varpinės tvarkybos darbų projektą. Tikimasi, kad ateinančiais metais iki Šv. Arkangelo Mykolo atlaidų bus sutvarkyta, varpinė, nupjauti grėsmę keliantys medžiai.

Apie bažnyčią

Pikelių Švč. Trejybės bažnyčia – unikaliausia Mažeikių rajone, viena seniausių iš išlikusių Lietuvos medinių bažnyčių, ištęsto stačiakampio plano, žemomis sienomis ir aukštu stogu, su trisiene apside. Ji pastatyta 1752 m. Pasak bažnyčia besidomėjusio architekto Aurimo Širvio, jei būtų atgamintos senosios formos, turėtume vieną geriausių baroko pavyzdžių.

Altoriai

Bažnyčioje yra septyni altoriai. Centrinis altorius įrengtas presbiterijos gilumoje, du kiti jo šonuose, dar du yra šoninių navų galuose, prie zakrastijų sienų, šeštasis – centrinės navos šone, prie pilioriaus. Altoriai sukurti 1752–1761 m., išskyrus centrinės navos Šv. Mykolo Arkangelo altorių. Datavimą patikslina išlikę įrašai altoriuose. Centrinis altorius pašventintas kartu su bažnyčia 1761 m. Pasak R. Končiutės-Mačiulienės, nedaug yra bažnyčių, kuriose galima pasigrožėti net septyniais prabangiais altoriais: „Mūsų rajone ji vienintelė tokia išskirtinė.“

Dekoracija

Lentomis iškaltos sienos ir lubos puoštos liaudiška tapyba. Sienos išskirtos frizine juosta su spalvingų vynuogių, stilizuotų augalų ir geometrine ornamentika, lubos dekoruotos simbolinėmis balandžio, avinėlio, erelio, sparnuoto jaučio, liūto figūromis, angelų galvutėmis ir gėlių girliandomis žydrame fone. Tai seniausia, o tuo pačiu ir viena gražiausių rajone bažnyčių. Šalia bažnyčios yra varpinė.

Bažnyčios istorija

1625 m. protestantas Bilevičius, surinkęs žmones, užpuolė Pikelių bažnyčią, ją nugriovė ir išvežė į savo Griežės dvarą. Bažnyčia netrukus atstatyta, nes po 1966 m. bažnyčios dekoravimo pakabintoje mažoje lentelėje yra toks įrašas: „AnnoDom. 1636 K. Pr.Aejtowicz“. Anksčiau toks užrašas buvęs ant sijos, nuo altoriaus pusės, bet uždažytas.

Bažnyčia buvo vienos navos. Spėjama, kad dar dvi navos galėjo būti pristatytos 1752 m. Ši data kai kur nurodoma kaip bažnyčios pastatymo ir parapijos įsteigimo data. 1756 m. jai dovanoti 2 valakai žemės. 1761 m. vysk. A. Tiškevičius bažnyčią pašventino.1785 m. M. Važinskis įrengė puošnų barokinį Šv. Mykolo altorių, kurio frontone puikuojasi herbas Abdank, dovanojo altoriaus žvakidžių.

1857 m. pristatyta antra zakristija. Šiomis permainomis bažnyčia savo išore pradėjo artėti prie dabartinės formos. 1880 m. bažnyčia remontuota. 1944 m. spalio pabaigoje sunaikinta antroje kelio pusėje stovėjusi masyvi varpinė ir centrinis bažnyčios bokštas. 1957 m. pakeisti langai. Tikriausiai dalis jų tada ir buvo sumažinti. Pastato pietinė pusė pradėjo skleistis, o šiaurinė smegti į žemę, todėl klebonas A. Mileris ją suvaržė geležimis.

Netoli bažnyčios 1827 m. pastatytas koplytstulpis verčia praeivius susimąstyti apie 1710 m. Lietuvą nusiaubusį marą ir pasimelsti už jo aukas.

Pikelių Švč. Trejybės bažnyčia įtrauka į Valstybės kultūros saugomų objektų sąrašą.

Ernestos Šneideraitytės nuotr.

Daugiau nuotraukų: https://www.facebook.com/photo?fbid=256054486528139&set=pcb.256059553194299

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode