Marcinkevičius




Laimė dalintis kūrybiniais atradimais

Vienas žymiausių Žemaitijos ir Lietuvos meninės kalvystės meistrų Virgilijus Mikuckis (g. 1967 Žemalės k.) pagrįstai gali didžiuotis tuo, ką nuveikė per savo pusšimtį gyvenimo metų. Įdomu pakalbinti iš pažiūros atrodytų nelabai kalbų žmogų, kuris dar ir kuklus, bet iš kitos pusės, apie Virgilijų prirašyta jau labai daug.

Svajonės link

Savo svajonės link V.Mikuckis ėjo kaip tikras žemaitis – kryptingai ir nesiblaškydamas. 1986 m. baigė Telšių taikomosios dailės technikumą, kuriame įgijo meninio metalo apdirbimo specialybę. Čia susipažino su įdomiais žmonėmis ir įgijo pirmąją patirtį. Iki šiol geru žodžiu prisimena ir atsiliepia apie dėstytojos Adelės Genovaitės Zinkevičiūtės perduodamas žinias, o praktikos ir metalo plastikos pagrindų mokėsi pas žinomą kalvystės meistrą dailininką Algirdą Stankų.

Grįžęs iš tarnybos sovietinėje kariuomenėje, apie dešimt metų kalvystės paslapčių papildomai mokėsi kalvio A. Stankaus studijoje. Kurį laiką dirbo Ruzgų pagrindinėje mokykloje dailės mokytoju. Čia iki šiol pradinių klasių mokytoja dirba Virgilijaus žmona Violeta. 2005 m. Tirkšliuose įkūrė savo kalvę. Tėvo pėdomis seka ir sūnus Benediktas – aktyvus kalvystės idėjų tesėjas. Dabar yra diplomuotas skulptorius, baigė VDA Telšių fakulteto skulptūros specialybę. Jo diplominis darbas – skulptūra ,,Kolona“ iš geležinkelio bėgių, skirta Mažeikių miesto pramoninio vystymosi pradžios įprasminimui. Virgilijus prasitarė, kad ateityje galima sulaukti ne vieno bendro šeimyninio kūrybinio projekto.

Meistro atpažinimo kodas

Išskirtinė plastika ir metalui nelabai būdingas linijų grakštumas bei lengvumas, meistriškai įvaldyti kompoziciniai sprendimai leidžia identifikuoti šį menininką tarp daugybės kitų Lietuvos kalvių. 1993 m. Virgilijus tapo tautodailininkų sąjungos nariu ir nuo to laiko jo kūryba buvo vis labiau daugiabriaunė ir vis labiau panašėjo į unikalų Žemaitijos krašto brangakmenį.

Dalyvavimas įvairiose parodose ir pleneruose yra kiekvieno menininko savotiška kūrybinio aktyvumo vizitinė kortelė. Mažeikiškio pasiekimai išties iškalbingi: 1999 m. dalyvavo 3-iojoje pasaulio žemaičių dailės parodoje; 2006 m. tapo Lietuvos kalvių sąjungos nariu; 2007–2010 m. buvo Tarptautinio kalvystės plenero „Keturi vėjai" dalyvis; 2011 m. tapo Telšių apskrities tautodailės konkursinės parodos „Aukso vainikas 2011“ nugalėtojas; 2013 m. „Lietuvos kalvių kalvis“; 2016 m. Mažeikių krašto kultūros premijos laureatas.

Šiuo metu Mažeikių muziejuje vyksta didelės apimties Kryždirbystės paroda (bendras V. Mikuckio ir akmens skulptoriaus Pauliaus Daujoto projektas). Joje pristatyti senosios kryždirbystės interpretacijomis pagristi pastaraisiais metais sukurti ryškiausi kalviškosios kryždirbystės kūriniai. Atidaryme dalyvavo parodos bendraautorių kolegos, gerbėjai, oficialūs asmenys. Iš Klaipėdos atvyko skulptorius Algirdas Bosas, su kuriuo Virgilijui teko padirbėti prie Durbės paminklo Telšiuose, o iš Telšių – profesorius Osvaldas Neniškis (abiejų  parodos „kaltininkų“ mokytojas). O štai Mažeikių kultūros centre veikia rajono tautodailininkų paroda. Čia eksponuojamas ir gana originalus kalvio „Šarvuotis“ . Šis darbas buvo eksponuotas VII pasaulio žemaičių dailės parodoje, skirtoje Saulės mūšio metams paminėti (2016 m. Plungė). Pasak autoriaus, tai savotiškas pamąstymas pacifistine tema, kokių šarvuočių reikia Lietuvai.

Kovo 18 d. žymusis mūsų krašto kalvis atšventė savo jubiliejinį gimtadienį, bet, būdamas kuklus, apie tai garsiai nešnekėjo ir vietoj to bendruomenei plačiai pristatė savo kūrybą.

Idėjos gimdo naujas idėjas

2013 m. Tarptautinės kalvystės ir amatų šventės metu buvo sukurtas originalus darbas „Kožnos ir sava laimės kalvis“, kuris ir dabar puošia Mažeikių kultūros centro prieigas. Tai puikus įrodymas, kaip meno kūrinys gali būti funkcionalus. Švenčių ir įvairių renginių dalyviai mėgsta prie jo fotografuotis bei įamžinti džiugias akimirkas.

Kita šauni idėja yra „Sodas“. Tai bendras visos Mažeikių bendruomenės ir Lietuvos bei užsienio šalių kalvių kūrinys. 2016 m. vykusioje Tarptautinėje kalvystės meno ir amatų šventėje dalyvavo apie 70 kalvių. Jie ne tik pristatė savo amato subtilybes, bet ir nukalė „Sodui“ paukščius. „Idėja mano, finansai – Mažeikių rajono savivaldybės ir Tarptautinės kalvystės meno ir amatų šventės rėmėjų lėšos. Mes, kalviai, jaučiame didžiulį savo miesto žmonių palaikymą ir valdžios paramą. Mums tokio susikalbėjimo pavydi visi didieji Lietuvos miestai“, – sakė V. Mikuckis.

Menininko dienos darbai, tempas ir ritmas sunkiai suvokiami. Kalvis atrodo dar labai jaunatviškai, jis visada pilnas idėjų. Sėkmingai dalyvauja sprendžiant įvairius organizacinius klausimus, ieškant finansinės paramos, daug dirba ir tik vėlai vakare grįžta į namus pailsėti.

Yra dar ir naktiniai darbai, kai reikia „pasiskolinti“ laiko, kai kažką pažadi padaryti laiku ir negali apvilti nei užsakovo, nei savęs.

„Kūrybiniuose darbuose niekada nedera skubėti, – pabrėžia amatininkas. – Svarbu išgauti charakterį, pateikti žmogui savo kūrinį tokios pačios nuotaikos, kokios tu jį matai savo vaizduotėje, o jau vėliau lieka tik visi neįdomūs darbai: smulkių detalių pridėjimas, pagrindinio kūno ar karkaso paruošimas. Tai jau elementarūs darbai, kur nebelieka kūrybos, o tik techninis darbas.“

Vienas įdomiausių ir pačiam autoriui brangiausių darbų – jo augintinio metalinė kopija. Tai prancūzų buldogo skulptūra „Marmozelė“. Kalvis dvejus metus plušo prie šio kūrinio, tačiau didžiausias atradimas jam buvo iš dviejų vienas į kitą sugrūstų vamzdžių pagaminta šuns galva. Tokiu būdu buvo suformuotos šiai šunų veislei būdingos raukšlės snukučio srityje, tačiau skulptūros autorius niekada nebūtų pagalvojęs, jog tai galima padaryti iš dviejų metalinių vamzdžių, tad, kaip V. Mikuckis atskleidžia, kalvystėje ką nors nauja galima atrasti kiekvieną mielą dieną, juk „be tokių asmeninių atradimų net nebūtų įdomu eiti į kalvę“!

Kaip vieną mylimiausių kūrinių, autorius įvardija skulptūrą „Žiovulys“, nes metale pavyko įkūnyti emociją, ir užkrečiamą žiovulio reflekciją. „Tai pavyko pasiekti pasitelkiant metalo plastikos, skulptūros ir psichologijos vienybę. Kas pamato skulptūrą – žiovauja. Reikšmingi projektai, kuriuos sukūriau bendriems plenerams, šventėms Mažeikiuose, Plateliuose. Įsimintinas Kryžių medis Užventyje (Kelmės r.), tai 11 metrų aukščio kūrinys su kalvių iš visos Lietuvos kaltais kryžiais ir saulutėmis. Labai žemaitiška tematika sukurtas kitas trimituojančių angelų vėjarodžių 8 metrų aukščio medis taip pat Užventyje“, – atsisveikindamas sakė metalo virtuozas.

Šio rašinio herojaus nepaklausiau, ką jam reiškia pasirinktas toks gyvenimo būdas, tačiau manau, kad į priekį jį veda ne tik žemaitiškas prigimimas. Laimė dalintis kūrybiniais atradimais kai kam yra tik svajonė, o kalviui V. Mikuckiui – maloni kasdienybė.                      

Puslapį parengė Vytas ALEKNAVIČIUS

Autoriaus nuotraukos

 

(teminis puslapis „Krašto lobynas“)

Projektas „Iš praeities – į dabartį“. Remia

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode