Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius paskelbė Etnografinių regionų metais, kurie yra 2013-ųjų Tarmių metų ir 2014 -ųjų – jubiliejinės Dainų šventės – savotiškas tęsinys. Sausio 19-ąją Telšiuose, Žemaičių muziejuje „Alka“ vyko Etnografinių regionų metų atidarymo renginys, kuriame buvo pristatytas Žemaitijos regionas. Jam atstovavo Sedos kultūros centro folkloro ansamblis „Rėmolee“ (vadovas Gintautas Griškėnas).
Dalyvavo žinomi žmonės
Sveikinimo žodį tarė Telšių rajono savivaldybės meras Vytautas Kleiva ir Etninės kultūros globos tarybos prie LR Seimo pirmininkas Virginijus Jocys. „Mums visiems reikia stiprinti bendrystę, dar gyvų tradicijų ir etninės kultūros klodų perdavimą jaunajai kartai, kad tai būtų nesuvaidinta ir tikra“, – sakė V. Jocys.
Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, architektas, profesorius Algirdas Žebrauskas pristatė tris žemėlapius, kuriuose atsispindėjo Žemaitijos vieta pasaulyje, jos galybė, istorinė reikšmė. „Nė vienas kitas Lietuvos regionas nebuvo pažymėtas žemėlapyje, tik Žemaitija, kuri lotyniškai ir vokiškai buvo vadinama Samogitia“, – kalbėjo A. Žebrauskas.
Šiaulių universiteto docentas, filologijos mokslų daktaras bei žemaičių tarmės žinovas Juozas Pabrėža kalbėjo apie žemaičių kalbos gyvavimą ir svarbą mūsų dienomis. „Žemaičių kultūrą sudaro kalba, istorija ir tradicijos. Gimtoji tarmė, gimtoji kalba yra kiekvienos tautos buvimo pamatų pamatas, todėl ją reikia puoselėti ir branginti“, – įsitkinęs J. Pabrėža.
Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėjos Irenos Seliukaitės teigimu, Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus įvairiapusiškai atskleisti savitą jų kultūrą. „Labai svarbu, kad Kultūros ministerijos viena iš funkcijų ir veiklų yra etninė kultūra. Valstybiniu požiūriu tai reikšmingas dalykas. Valstybė, šiemet negalėdama skirti papildomų pinigų, nustatė, kad didžiuosius renginius visos institucijos, dalyvaujančios šitų metų veiklose, finansuoja iš savo bendrųjų asignavimų. Įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, tikiuosi, jau parašė projektus Lietuvos kultūros tarybai ir jos administruojamam Kultūros rėmimo fondui, kuriame etninės kultūros srityje išskirtas pirmasis prioritetas – renginiai, skirti Etnografinių regionų metams“, – sakė I. Seliukaitė.
Folkloro ansambliai parodė programas
Telšių rajono savivaldybės kultūros centro vaikų folkloro ansamblis „Čiučiuriuks“ (vadovė Rita Macijauskienė) pristatė keletą žemaičių dainų ir šokių. Sedos kultūros centro folkloro ansamblis „Rėmolee“ parodė vasaros darbų, papročių programą, kurioje pademonstruotos autentiškos dainos, šokiai ir pasakojimai. „Rėmolių“ dainininkė ir pasakorė Valerija Mizinienė gražia žemaičių tarme pasakojo apie žemaičių kaimo gyvenimą. Taip pat mažoji pasakorė iš Telšių papasakojo gamtos vaizdelį.
Telšių Žemaitės dramos teatro studija „Savi“ (rež. Laimutė Pocevičienė) kartu su teatro ir kino aktore Nijole Narmontaite bei kompozitoriumi, poetu Andriumi Kulikausku parodė ištrauką iš spektaklio „Aksomo klostėse – epochų šnabždesys“ ir žemaitišką spektaklio ištrauką „Muotinuoms, babūniems, ciuociems ir mergelkoms“. Etnografinių regionų metų atidarymo renginį užbaigė Telšių Žemaitės dramos teatro studijos, aktorės N. Narmontaitės ir muzikanto A. Kulikausko atliekama žemaitiška daina „Onžūla svadėnėms“.
Telšių Žemaitės dramos teatro studija "Savi" (rež. Laimutė Pocevičienė) kartu su aktore Nijole Narmontaite ir kompozitoriumi, poetu Andriumi Kulikausku pristatė spektaklio ištrauką "Muotinuoms, babūniems, ciuociems ir mergelkoms" .Telšių Žemaitės dramos teatro studija "Savi" (rež. Laimutė Pocevičienė) kartu su aktore Nijole Narmontaite ir kompozitoriumi, poetu Andriumi Kulikausku pristatė spektaklio ištrauką "Muotinuoms, babūniems, ciuociems ir mergelkoms" .
Valerija KVEDARAITĖ
