Popiežiškojoje krikščionių vienybės taryboje veikia dialogo su Vakarų ir su Rytų krikščionimis skyriai. Jų darbo kryptys dėl istorinių priežasčių gerokai skiriasi, tačiau dabartiniu metu daugiausiai dėmesio skiriama dialogui su ortodoksais, kuris, pasak tarybos pirmininko kardinolo Kurto Kocho, dėl karo Ukrainoje tapo sudėtingas.

Popiežius Pranciškus davė interviu Italijos dienraščiui „Il Corriere della Sera”. Laikraštis jį paskelbė ne kaip ištisinį pokalbio išrašą, bet straipsnio forma, su išsamiomis popiežiaus žodžių citatomis. Straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama karui Ukrainoje, tačiau paliestos ir kitos temos – popiežiaus sveikata, Bažnyčios Italijoje gyvenimas.

Popiežius Pranciškus antradienį pareiškė prašęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino galimybės susitikti Maskvoje ir aptarti karą Ukrainoje, bet atsakymo nesulaukęs.

Šeima yra vertybių skalės viršuje, tačiau nesutariama kaip ją apibrėžti. Šeima kaip prigimtinė bendrija ir šeima, kaip socialinių ir kultūrinių veiksnių vaisius. Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje užtikrinta teisė į šeimą visuomenėse, kurios ne visada draugiškos šeimai. Balandžio 29 d. popiežius priėmė socialinius mokslininkus, kurie svarstė šiuos ir kitus aspektus. 

Ukrainietis kunigas, Gailestingumo misionierius, vienas tų, kurie prieš kelias dienas susitiko su popiežiumi Pranciškumi, pasakoja apie dvasinę pagalbą, kurią teikia fronte. „Jei nutils pabūklai, jei įsivyraus taika, o ne paliaubos, galėsime kalbėti apie atleidimą. Laukia ilgas kelias, kur prireiks trijų ar keturių kartų. Net jei giedame „Kristus prisikėlė, dar tebeiname Kryžiaus keliu, tačiau Bažnyčia neša viltį.“

Penktadienį popiežius Pranciškus priėmė Popiežiškosios nepilnamečių apsaugos komisijos narius, užbaigiančius pastarosiomis dienomis vykusį kasmetinį plenarinį posėdį, padėkojo jiems už iki šiol nuveiktą darbą, kurio dėka „šiandien vaikai ir pažeidžiami asmenys Bažnyčioje yra saugesni“, taip pat kalbėjo apie naują Komisijos kolokaciją reformuotos Romos kurijos struktūroje.

Balandžio 28-osios, vykstant 64 karo dienai, kasdienėje vaizdo žinioje graikų katalikų didysis arkivyskupas S. Ševčukas kalbėjo apie trečiąjį Viešpaties Kalno pamokslo palaiminimą – palaiminimą romiesiems. Šis palaiminimas parodo būdą, kaip sukurti vidinę erdvę Dievui, taip pat ir karo metu.

Ketvirtadienį popiežius Pranciškus susitiko su dviem tūkstančiais tikinčiųjų iš Lenkijos Lodzės arkivyskupijos. Piligrimine kelione į Romą jie užbaigia savo vyskupijos įkūrimo 100 metų jubiliejų. Kartu su katalikais tikinčiaisiais ir jų dvasininkais atvyko ir Lodzės reformatų bei ortodoksų bendruomenių atstovai su savo vyskupais. 

Popiežius ketvirtadienį, balandžio 28 d., audiencijoje priėmė Popiežiaus Fondo, veikiančio JAV, atstovus, sveikinimo kalboje dėkojo už dosnią paramą, per pastaruosius metus suteiktą jam ir Bažnyčiai paramos projektams daugelyje pasaulio kraštų. 

Lietuvos Respublikos Seimas 2022 metus yra paskelbęs „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ metais.

Kun. A. Gražulis 1992 m. birželio 10 d. apdovanotas Sausio 13-osios medaliu, 2000 m. birželio 30 d. – Lietuvos nepriklausomybės medaliu. 2010 m. kovo 24 d. jam suteiktas Laisvės kovų dalyvio statusas.

Esame vargdieniai, kuriems buvo paskelbta žinia apie Kristaus prisikėlimą, sako Ukrainos graikų apeigų Katalikų Bažnyčios didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas antradienį, 62-ąją karo dieną, paskelbtoje vaizdo žinioje.

Per bendrąją audienciją popiežius dar kartą išreiškė viltį, kad ginklai pagaliau nutils. 

Liūdna matyti, kad žmonija nesugeba mąstyti taikiai, kurti taikos planų. Visi mes mąstome karo mąstysena. Tai – egzistencinis kainizmas, sako popiežius. Pranciškus kreipėsi video žinioje į JAV Bažnyčios ispanakalbių pastoracijos nacionalinės katalikų tarnystės suvažiavimo dalyvius.

Balandžio 25 dienos kasdienėje vaizdo žinioje Ukrainos graikų katalikų didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas žvelgė į karo padėtį savo krašte dieną anksčiau švęstų Velykų šviesoje. Jis taip pat kalbėjo apie patriarchalinės katedros šventę. 

Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius 2022 m. balandžio 23-24 dienomis dalyvavo šv. Vaitiekaus atlaiduose Gniezne. Vyskupą lydėjo kancleris kan. Haroldas Šneideraitis.

Žemaitiją ir Gniezną sieja istoriniai saitai, nes 1427 m. Medininkų vyskupija su katedra Varniuose tapo Gniezno metropolijos sufraganine vyskupija. Tik 1798 metais Žemaičių vyskupija buvo priskirta Mogiliovo metropolijai.

Šiemet šv. Vaitiekaus atlaiduose buvo dėkojama už palaimintojo kardinolo Stefano Višinskio beatifikaciją, meldžiamasi už taiką Ukrainoje ir pristatyti naujieji misionieriai.

„Šiandien Ukrainoje švenčiame didžiausią krikščionių šventę – Kristaus prisikėlimą, Viešpaties Velykas. Jas švenčiame 60-ąją karo, kurį Rusija atnešė į Ukrainos žemes, dieną“, – balandžio 24-osios ryte kasdienėje vaizdo žinioje sakė didysis arkivyskupas S. Ševčukas.

Balandžio 25 dieną popiežius Pranciškus sveikino piligrimus šrilankiečius, daugiausia priklausiančius diasporos bendruomenėms Italijoje. Jų piligrimystė skirta trečiosioms velykinio teroro aktų Šri Lankoje metinėms. Tarp susitikimo dalyvių buvo žmonių, kurie šiuos teroro aktus matė savo akimis, buvo sužeisti.

„Visada būkite pasirengę guosti tuos, kurie liūdi, yra vieniši; būkite dosnūs, tapkite apčiuopiamu Dievo artumo ir gerumo ženklu, jo gailestingumo veidu ir jo žodžių lūpomis“, – paragino popiežius pirmadienį, balandžio 25 d., kreipdamasis į pasaulinio nuodėmklausių susitikimo dalyvius.

Popiežius Pranciškus pirmadienį, balandžio 25 d., audiencijoje priėmė Švč. Trejybės ordino dvasinės šeimos atstovus, dalyvaujančius trinitorių solidarumo tarptautiniame suvažiavime, jiems dėkojo už pastangas ginti religijos laisvę ne teoriškai, o rūpinantis dėl tikėjimo persekiojamų ir kalinamų žmonių likimais.

Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius 2022 m. balandžio 22 d. pašventino naujai statomos Vydmantų Dievo Gailestingumo bažnyčios varpinės kryžių.

Šventinimo pamaldos prasidėjo meldžiantis Gailestingumo vainikėlį, kuriam vadovavo Vydmantų parapijos klebonas kun. Karolis Petravičius.

Po maldos apie šio įvykio reikšmę kalbėjo Seimo nariai, Kretingos rajono meras bei iš Vydmantų kilęs br. Astijus Kungys OFM.

Trečiadienio rytą, prieš bendrąją audienciją, įvyko popiežiaus susitikimas su tarptautinio katalikų ugdytojų projekto GRACE („Global Researchers Advancing Catholic Education Project“) dalyvių delegacija. 

2022 m. balandžio 20 d. kasdienėje vaizdo žinioje Ukrainos graikų katalikų didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas ypatingai meldė už Mariupolį, už Ukrainos gynėjus, ir komentavo Didžiąją savaitę pagal bizantiškąją liturgiją, kuri trečiadienį atkreipė dėmesį į Judo Iskarioto išdavystę.

Trečiadienio rytą Šv. Petro aikštėje vykusioje bendrojoje audiencijoje dalyvavo 20 tūkst. piligrimų. Tęsdamas katechezę apie senatvę, šį kartą popiežius kalbėjo apie pažeidžiamumą, apie apleidimo ir nusivylimo patirtis, kurios labai dažnai lydi pagyvenusius žmones.

Ukrainos graikų apeigų katalikams ir kitiems krikščionims, kurie laikosi Julijaus kalendoriaus, sekmadienį prasidėjo Didžioji savaitė. Didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas kasdienėje vaizdo žinioje, paskelbtoje balandžio 19-ąją, pažymi, kad bizantiškojoje Didžiojo antradienio liturgijoje dominuoja budėjimo tema. 

Sekmadienį, balandžio 17 dieną, graikų katalikų didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas kasdienę vaizdo žinią skyrė pirmiausia jaunimui, o balandžio 18-ąją karo kontekste svarstė apie dešimtąjį Dievo įsakymą, perspėjantį negeisti svetimo turto. Kaip visada, ganytojas taip pat meldė už bombarduojamus ir degančius kaimus ar miestus, ypač Mariupolį, už Ukrainos stiprybę ir pergalę prieš Rusijos invaziją.

Italijos „Caritas“ praneša, kad toliau skiria ypatingą dėmesį Ukrainos karo pabėgėlių poreikiams, tačiau Rusijos karas Ukrainoje nėra vienintelis pasaulyje. Kituose, kartais net užmirštuose karuose kenčiantiems žmonėms irgi reikalinga pagalba. Vienas iš tokių karų vyksta Etiopijoje.

Ketvirtadienį, balandžio 14-ąją, 50-ąją Rusijos karo prieš Ukrainą dieną, paskelbtoje kasdieninėje žinioje graikų apeigų katalikų didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas kalba apie Dievo įsakymą „Nevok!“

Jėzus plauna kojas, nes kojos nemeluoja. Jos parodo viską: kas esame, iš kur atėjome, kur einame ir su kuo keliaujame. Šia prasme kojos yra sielos žemėlapis.

Jaunas graikų katalikų kunigas Roman Hrydkovec iš šiaurinio Ukrainos miesto Černihivo pasakoja apie pagalbą žmonėms slėptuvėse nuo oro antskrydžių ir guodžiant tuos, kurių širdys pilnos karo patirties sukelto skausmo kartėlio. 

„Dieve, kaip išlikti žmonėmis šiame pragare?!“ – klausia Ukrainos graikų apeigų Katalikų Bažnyčios didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas šį trečiadienį, 49-ąją Rusijos karo prieš Ukrainą dieną, paskelbtame įraše.