7 val. ryto baigėsi Švč. Sakramento adoracija Katedroje prie Dievo Gailestingumo paveikslo. 9 val. Arkikatedroje prasidėjo Ryto malda – Dievo tautos liturginės valandos. Susirinkusieji buvo pasveikinti su sekmadieniu tradiciniu krikščionių Velykų laiko pasveikinimu „Kristus prisikėlė!“. Maldai vadovavo Vilniaus arkikatedros klebonas Virginijus Česnulevičius. Po pamaldų vyko šlovinimas, kuriam vadovavo diakonas Povilas Slaminis ir klierikas Irmantas Ramanauskas.

Nacionalinio gailestingumo kongreso kulminacija – eisena su originaliu Dievo Gailestingumo paveikslu nuo Nepriklausomybės aikštės iki Katedros aikštės ir šv. Mišių auka su Vatikano valstybės sekretoriumi kard. Pietro Parolin.

  „Religijos laisvė, žmogaus teisės ir globalizacija“ - taip vadinosi gegužės 5 dieną Italijos senato rūmuose surengta diskusija. Senato pirmininkas Pietro Grasso išryškino šios temos sudėtingumą: ji apima tiek asmens intymų ir dvasinį, tiek kolektyvinį ir socialinį, tiek juridinį ir konstitucinį, tiek politinį ir geopolitinį matmenis. Ir, žinoma, aktualumą, žinant kiek pasaulyje yra religijos laisvės pažeidimų.

 Praėjusią savaitę Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila lankėsi Toronte, Kanadoje.

Viešnagės metu Toronto lietuvių Prisikėlimo parapijoje, kuriai vadovauja broliai pranciškonai, vyskupas Rimantas dviems pasiruošusių jaunuolių grupėms lietuvių ir anglų kalbomis suteikė Sutvirtinimo sakramentą.

  Šeštadienį Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas lankėsi Kryžiaus kalno vienuolyne, kur susitiko su Lietuvos broliais pranciškonais. Kardinolas pasidžiaugė Lietuvos pranciškonų Šv. Pranciškaus provincijos bendryste su Italijos Toskanos Šv. Pranciškaus Stigmatizuotojo vienuolynu. Kard. P. Parolinas Kryžių kalne aukojo Šv. Mišias. Jis užsiminė į Lietuvą atvykęs kaip popiežiaus Pranciškaus pirmtakas, o tai leidžia svarstyti apie tai, kad Lietuvoje apsilankys ir pats popiežius. Po Šv. Mišių Vatikano valstybės sekretorius bendravo su broliais pranciškonais, juos laimino ir linkėjo Dievo malonės vykdant ganytojišką veiklą.

Pateikiame pamokslą, kurį kard. P. Parolinas sakė Kryžiaus kalno vienuolyne.

 Jūsų Eminencija! Broliai Vyskupai ir Kunigai! Gerbiami valdžios Atstovai! Broliai ir Seserys Kristuje!

Man labai malonu šiandien drauge su jumis švęsti Kristaus Žengimo į dangų iškilmę. Po procesijos nuo Seimo pastato jūsų gražios sostinės gatvėmis meldžiant Dievo gailestingumo pasauliui šiuo Eucharistijos šventimu užbaigiamas Nacionalinis gailestingumo kongresas. Perduodu jums šiltus popiežiaus Pranciškaus sveikinimus. Jis tikrai už jus meldžiasi, yra arti jūsų dvasioje ir meldžia jums gausių Dievo palaiminimų. Dėkoju arkivyskupui Gintarui Grušui už malonų priėmimą ir šiltą svetingumą. Ypač sveikinu Jo Eminenciją kardinolą Audrį Juozą Bačkį, kuris po daugybės Šventojo Sosto diplomatinėje tarnyboje praleistų metų prieš beveik dvidešimt penkis metus grįžo į savo gimtąjį kraštą imtis sunkios užduoties – vadovauti šiai vietinei Bažnyčiai pokomunistinio laikotarpio sunkumų sūkuryje. Taip pat sveikinu apaštališkąjį nuncijų Lietuvai, Jo Ekscelenciją arkivyskupą Pedro López Quintaną, Lietuvos vyskupus, kitus dalyvaujančius vyskupus, taip pat čia dalyvaujančius kunigus, vienuolius ir vienuoles bei tikinčius pasauliečius. Už dalyvavimą šiame šventime dėkoju civilinės valdžios ir kitų krikščioniškųjų Bažnyčių atstovams.

Brangūs Broliai ir seserys Kristuje,

Gailestingumo metų padrąsinti, su gyvu tikėjimu ir pasitikėjimu aukojame šventąsias Mišias dalyvaudami Kristaus aukoje. Kristaus, kuris savo kančia, mirtimi ir prisikėlimu atskleidė Tėvo gailestingumą, sutaikė žmoniją su Dievu.

Brangieji,

pradedame Nacionalinį gailestingumo kongresą, mūsų visų bendrą Gailestingumo metų šventę. Jau nemažai kelio nuėjome per šiuos metus, minėjome juos asmeniniame gyvenime, šeimos gyvenime, parapijose ir vyskupijos renginiuose. Ši proga yra mums visiems, iš visos Lietuvos susirinkti kartu ir švęsti gailestingumą.

 Komunikavimas ir gailestingumas – vaisingas susitikimas

[2016 m. gegužės 8-oji]

2016 m. sausio 24 d.

Brangūs broliai ir seserys! 

Gailestingumo šventieji metai kviečia mus apmąstyti komunikavimo ir gailestingumo santykį. Bažnyčia, susivienijusi su Kristumi, Gailestingojo Dievo gyvuoju įsikūnijimu, pašaukta gyventi taip, kad gailestingumas būtų visos jos būties bei veiklos skiriamasis bruožas. Tuo, ką sakome ir kaip sakome, kiekvienu žodžiu ir kiekvienu gestu turi būti išreiškiami Dievo atjauta, švelnumas ir atleidimas visiems. Meilė savo prigimtimi yra komunikavimas bei akina atsiverti ir neužsisklęsti. O kai mūsų širdys ir veiksmai bus įkvėpti meilės, dieviškosios meilės, tada mūsų komunikavimas perteiks Dievo galią.

Susirinkome atsisveikinti su Mons. Vincentu Pranckiečiu ir padėkoti Dievui už jo ilgametę ir ištikimą tarnystę.

Kauno kunigų seminarijoje ruošėsi kunigystei neramiais karo ir pokario metais, kai sovietinė valdžia Kunigų Seminariją visais įmanomais būdais draskė: atėmė pastatus ir areštuodavo klierikus. Kunigo tarnystė anuomet žadėjo uždėti ypač sunkų kryžių, bet Dievas sunkumuose duoda jėgų, jei tik mes juo pasitikime. Ano meto klierikams tikrai netrūko idealizmo, nes žinojo, ką renkasi ir kokiose sąlygose teks jiems tarnauti.

Penktadienis, gegužės 6 d. (Vatikanas). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo iškilmingoje Tarptautinio Karolio Didžiojo apdovanojimo įteikimo Popiežiui Pranciškui ceremonijoje.
Vienas garbingiausių pasaulyje apdovanojimų Šventajam Tėvui įteiktas už vilties ir padrąsinimo žinią Europai, jo indėlį siekiant globalios taikos, skleidžiamas gailestingumo, tolerancijos ir solidarumo vertybes.

Nuo seno Marijos garbei ir šlovei buvo paaukota visa, ką gražiausio gamta ir žmogus sukūrė, Todėl ir tas metų laikas, kai gamta atbunda ir pasipuošia gražiausiais žiedais, negalėjo likti nepašvęstas tai, kurią Bažnyčios liturgija vadina Jeriko rože, Libano kedru, kvapiu cinamono ir balzamo medeliu. Kadangi gamta išsiskleidžia visu savo grožiu, ypač gegužės mėnesį, jis yra paskirtas ir pašvęstas ypatingam Marijos garbinimui. Kasdieninės šio mėnesio pamaldos Marijos garbei vadinamos gegužinėmis pamaldomis. Gegužės mėnesį Bažnyčia kviečia savo vaikus rinktis į Marijos šventoves, prie jos paveikslų ir nešti dvasines maldų puokštes, prigimties ir malonės žiedus.

Vienas iš Lietuvoje daugiau kaip prieš 260 metų, 1750 m., įsikūrusių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo kunigų marijonų vienuolijos centras – Marijampolė. Skambiu miesto vardu pagerbiama šiame krašte daug nuveikusios vienuolijos Globėja – Švč. Mergelė Marija. Marijonų nuo seno globojamoje Šv. arkangelo Mykolo bazilikoje ilsisi jų atnaujintojo palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio palaikai. Netoli bazilikos – marijonų vienuolyno pastatai. Čia savo pašaukimo – kunigo ir vienuolio – kelią tęsia bazilikos vikaras, vienuolyno naujokyno vadovas, kun. Stasys Puidokas MIC, kuris savo įžvalgomis apie pašaukimą maloniai sutiko pasidalinti su „Būdo žemaičių“ skaitytojais.

  Pirmadienį viekšniškiai rinkosi į iškilmes, kurių metu pašventinta Švč. Mergelės Marijos koplytėlė, sukurta kalvio Česlovo Pečetausko iniciatyva ir pastangomis. Jos pastatymu istorinėje vietoje prie Biržiškų ir Dariaus ir Girėno gatvių sankirtos, kur iki sovietmečio stovėjo didelė Švč. Mergelės Marijos skulptūra, rūpinosi Viekšnių seniūnijos seniūnas Kornėlijus Kryžius, Viekšnių parapijos klebonas Kęstutis Zybartas bei Viekšnių bendruomenė.

Gajutė ABELKIENĖ

Emos MILAŠAUSKAITĖS nuotraukos

Viešpaties Žengimo į dangų sekmadienio Šv. Rašto skaitiniai primena dangišką šlovę, kurią Jėzus yra parengęs kiekvienam iš mūsų. Dar daugiau – išgirstame ir pažadą iš Šv. Dvasios Globėjo, mūsų dangiškojo palydovo mums tolesnio žemiško gyvenimo kelyje.

Garbingajam Mūsų Broliui,

Valstybės Sekretoriui,

Šventosios Romos Bažnyčios Kardinolui Pietro Parolin

Dievas yra atlaidus, gailestingas ir nepalieka nė vieno, kuris juo viliasi. Jis kaip maloningas Tėvas priima kiekvieną vaiką, grįžusį į atgailos kelią. Reikia, kad ir tikintieji savo ruožtu būtų gailestingi, atlaidūs ir padėtų tiems, kurie patiria sunkumų ir kenčia nuo bet kokio skurdo.

Gegužės 9 d. Vilniaus universitete (VU) viešės Vatikano valstybės sekretorius, kardinolas Pietro Parolinas. Svečias 11.15 val. VU Šv. Jonų bažnyčioje anglų kalba skaitys paskaitą „Diplomatic Activities of the Holly See at the Service of Peace“ („Šventojo Sosto diplomatinė veikla taikos labui“). Ją moderuos buvęs ambasadorius prie Šventojo Sosto, Filologijos fakulteto docentas Vytautas Ališauskas.

“Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas“ – šie garsieji Jėzaus žodžiai skambėjo antradienio Mišių metu skaitytoje Evangelijos pagal Joną ištraukoje. Jėzus yra tas teisingas „kelias“, kuriuo privalo tekėti krikščionio gyvenimas, kuriuo turime keliauti kiekvienas iš mūsų, - sakė popiežius Pranciškus Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių homilijoje.

Į Lietuvą šią savaitę atvyksta aukščiausias kardinolas Vatikano hierarchijoje. Valstybės sekretorius Pietro Parolinas (Pjetras Parolinas) dalyvaus Vilniuje rengiamame Nacionaliniame gailestingumo kongrese bei susitiks su šalies vadovais.

P.Parolino vizito programoje taip pat numatyti apsilankymai Kryžių kalne bei aviacijos bazėje Šiauliuose, iš kurios vykdoma NATO oro policijos misija.

Amžių bėgyje Marijos garbei ir šlovei buvo paaukota visa, ką gražiausio gamta ir žmogus sukūrė. Todėl ir tas metų laikas, kai gamta atbunda ir pasipuošia gražiausiais žiedais, negalėjo likti nepašvęstas tai, kurią Bažnyčios liturgija vadina Jeriko rože, Libano kedru, kvapiu cinamono ir balsamo medeliu. Kadangi gamta išsiskleidžia visu savo grožiu, ypač gegužės mėnesį, jis yra paskirtas ir pašvęstas ypatingam Marijos garbinimui. Kasdieninės šio mėnesio pamaldos Marijos garbei yra vadinamos gegužinėmis pamaldomis. Gegužės mėnesį Bažnyčia kviečia savo vaikus rinktis į Marijos šventoves, prie jos paveikslų ir nešti dvasines maldų puokštes, prigimties ir malonės žiedus.

Motinos dienos šventė neįsivaizduojama be Tos, kuri sutiko leistis į nepaprasto ir svarbiausio žmonijoje įvykio išsipildymą – mus perkeičiantį Dievo Sūnaus apsireiškimą. Kukli žydų mergaitė netikėtai atsidūrė prie žemės vaikų išganymo ištakų, ir savuoju fiat tapo žemiškoji Jėzaus Gimdytoja. Ji nesiekdama garbės būti ir vadintis Dievo Sūnaus Motina, bet, stovėdama prie Jo kryžiaus ir nelinkėdama savo Sūnaus žudikams nieko blogo, dargi už juos aukodama maldą ir Jos širdį plėšiantį skausmą, iš Merdinčiojo išgirdo, kad Ji nuo šiol priklauso apaštalui Jonui ir jis, jo asmenyje ir visi Bažnyčios nariai - Jai.

Pirmadienio popietė paprastai nepasižymi lietuviškų renginių gausa Portlando bendruomenėje. Tačiau šį ypatingąjį Velykinio laikotarpio pirmadienio vakarą vietos lietuviai prisimins dar ilgai…

Balandžio 18-ąją mūsų nedidelį užkampį aplankė Jo Ekscelencija vyskupas Eugenijus Bartulis. JE kartu su Los Anželo Šv. Kazimiero parapijos, kuriai priklauso ir Portlando lietuviai, klebonu Tomu Karanausku bei Portlando Groto religinės bendruomenės lietuvių kilmės kunigu Ignacijumi Kisieliumi-Kissel aukojo Šv. Mišias lietuvių kalba Mergelės Marijos koplyčioje. Ir kas čia tokio ypatingo, paklausite?

Penktadienį į Lietuvos sostinę atvyksta Vatikano Valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolin, kuris kaip Šventojo Tėvo Pranciškaus Popiežiškasis Legatas vadovaus pagrindiniams kongreso renginiams Vilniuje gegužės 6-8 d. Likus savaitei iki kongreso Vatikane paskelbtas popiežiaus Pranciškaus skyrimo laiškas Ypatingajam Legatui į Lietuvos Nacionalinį Gailestingumo kongresą kardinolui Pietro Parolin „Clemens est Deus et misericors“ (Dievas yra atlaidus ir gailestingas).

VI Velykų sekmadienio Evangelijos skaitinyje Jėzus primena, kad Šv. Dvasia yra viso mūsų gyvenimo mokytojas ir ramybės šaltinis. Kai tik gyvenimo kelionėje pasijaučiame tokie stiprūs, kad galime irtis į priekį vieni ir be Dievo, greitai mūsų gyvenimo laivą pasiekia gąsdinanti bangų mūša ir dangaus skliauto tamsa. Bet jei mūsų kelrodė žvaigždė yra Dievo malonė, jokia tamsa, nežinia ir abejonė neišgąsdins mūsų gyvenimo kelionėje.

Gražus sutapimas ar Dievo Apvaizdos planas, kad po 150 metų esame toje pačioje aplinkoje, į kurią iš Varnių buvo perkelta Žemaičių kunigų seminarija, t. y. Kauno Šv. Jurgio bažnyčioje. Šiandien kaip tik švenčiame Šv. Jurgio – pirmųjų krikščionybės amžių kankinio ir antrojo Lietuvos globėjo – dieną. Kankinystė Jėzaus sekėją susivienija su Jo kančia ir mirtimi, o per tai ir su prisikėlimu. Minėdami seminarijos jubiliejų, negalime neprisiminti ir XX a. tikėjimo kankinių, ypač tų, kurie kunigystei ruošėsi šioje seminarijoje. Pastaruoju metu vis girdime apie naujus kankinius – tikėjimo liudytojus įvairiose šalyse. Ne veltui martyrium reiškia ir liudijimą, ir kankinystę. Lenkiame galvas prieš praeities ir dabarties kankinius ir esame visada kviečiami ruoštis būti drąsiais Kristaus liudytojais, o jei Dievas pakvies – net ir kankiniais.

Vilnius nuo seno traukia piligrimus savo stebuklingu Aušros Vartų Gailestingumo Motinos paveikslu. Iškelta koplyčioje virš rytinių miesto sienos vartų, nuolankiai nuleidusi galvą tamsioji Madona maloningai žvelgia į jos globojamą Lietuvos sostinę. Prie paveikslo jau beveik 400 metų meldžiasi ir katalikai, ir unitai, ir stačiatikiai. Keturis amžius piligrimai traukia į Vilnių kaip į Gailestingumo miestą, kuriame apie begalinį Dievo Gailestingumą liudija Išganytojo Motinos - Gailestingumo Motinos užtarimu suteikiamos malonės.

Prieš beveik du mėnesius, kovo 4 d., popiežius Pranciškus priėmė Popiežiškosios Lotynų Amerikos komisijos narius, dalyvavusius savo kasmetinėje plenarinėje sesijoje. Joje kaip ir susitikimo su popiežiumi metu buvo kalbama apie katalikų pasauliečių vaidmenį Lotynų Amerikos šalių visuomenių gyvenime. Praėjus kelioms savaitėms po audiencijos, su vyskupais svarstytas temas popiežius Pranciškus apibendrino laiške, adresuotame Vyskupų kongregacijos prefektui ir Lotynų Amerikos komisijos pirmininkui kardinolui Marcui Ouellet. Popiežiaus laiškas buvo viešai paskelbtas šį antradienį.

Popiežius Pranciškus parašė atsakomąjį laišką kaliniams, kuris prasideda žodžiais „Brangieji broliai Kristuje“. Popiežius laiške kreipiasi į kalinius, gyvenančius Velletri kalėjime, Romos provincijoje, bet drauge savo mintis kreipia į kalinius visur pasaulyje. Velletri kalėjime prieš daugiau kaip mėnesį lankėsi vietos vyskupas Marcello Semeraro, kuris vizito metu kaliniams aukojo šv. Mišias. Kalinių paprašytas, vyskupas popiežiui atvežė jų laišką, o dabar popiežius atrašė, visų pirma padėkodamas kaliniams už tai, kad jį prisimena ir už laišką jam. Popiežius be kita ko parašė:

Daug girdėjau žodžių apie Dievo Gailestingumą. Ragavau jų skonį. Žodžiai šie švelnūs. Pakylėti. Ramūs. Džiugūs. Kartais saldūs. Netgi pernelyg. Laimė, Dievo Gailestingumas nėra tik saldiklis ir antidepresantas nusiminusiam. Jame randama visų skonių pilnatvė. Sūrumas. Kartumas. Saldumas. Aštruma. Rūgštis. Sodrumas. Gaiva...

Mes patys, bandydami Dievo slėpinius padaryti žmonėms patrauklesnius, praskiedžiam ir pridedam tiek saldiklių, jog nebeįmanoma suprasti, koks autentiškas jų skonis. Prancūzų ortodoksų teologas Ž. K. Larše rašė: „Vakarų krikščionys taip nori įtikti žmonėms ir kalbėti supaprastinta jų kalba, kad dieviškus dalykus atskiedžia ir supaprastina iki tokio lygio, jog žmonės jame nieko aukštesnio nei tai, kuo jie gyvena, neberanda ir nebeieško.“ Taip Rytų krikščionių diagnostinis žvilgsnis padeda atsigręžti ir susirinkti tai, ką išbarstėm pakeliui.

2016 m. gegužės 15 d. 12 val. Žemaičių Kalvarijos Švč. M. Marijos apsilankymo parapijos  bazilikoje vyks sakralinės muzikos festivalis  ,,Giesmė Dievo Motinai Marijai“.

Sekmadienio priešpietį popiežius Pranciškus paaugliams aukotose Mišiose kalbėjo apie meilės svarbą krikščioniui. Kreipdamasis į mergaites ir berniukus popiežius pasakė, kad meilė yra krikščionio „tapatybės kortelė“; meilė yra vienintelis galiojantis „dokumentas“, leidžiantis nustatyti mūsų kaip krikščionių tapatybę. Jei pasibaigia šios kortelės galiojimo laikas ir ji reguliariai neatnaujinama, tada nustojame būti Mokytojo liudytojais.