Trečiadienį per bendrąją audienciją popiežius dar kartą išsakė susirūpinimą dėl labai rimtos ir vis blogėjančios padėties Gazos ruože. Pranciškus taip pat pranešė apie maldos ir pasninko už taiką iniciatyvą spalio 27 d. Romoje, prie kurios paprašė prisijungti visas katalikų vyskupijas, kitų konfesijų krikščionis, kitų religijų tikinčiuosius ir visus, kam rūpi taika.

Trečiadienį, spalio 18-ąją, Vyskupų sinodo darbo diena prasidėjo Mišiomis Šv. Petro bazilikoje prie sosto altoriaus, kurioms vadovavo Europos vyskupų konferencijų tarybos pirmininkas Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas.

Reikia tikėti, kad taika yra galima, patikino P. Parolin, Vatikano valstybės sekretorius, per vieną italų TV programą kalbėdamas apie Vatikano tarpininkavimo Palestinos ir Izraelio konflikte galimybes teroristinio smurto proveržio kontekste.

Maldos ir pasninko diena už taiką Šventojoje Žemėje – tai gražus visų krikščioniškų bendruomenių vienybės ženklas, pažymėjo spalio 17 dieną minimos taikos dienos išvakarėse jos sumanytojas kardinolas P. Pizzaballa, Jeruzalės lotynų patriarchas. Antradienio pavakare jis patriarchato Švč. Išganytojo katedroje Jeruzalės senamiestyje vadovaus Švenčiausiojo Sakramento adoracijai už taiką Šventojoje Žemėje.

Kardinolas Grzegorzas Ryšas (Grzegorz Ryś), Lodzės (Lenkija) arkivyskupas, šv. Jono Pauliaus II jubiliejaus proga paragino savo tautiečius ir visus, kuriems brangus lenkų kilmės popiežiaus mokymas, pagal jį atsiverti norui susitaikyti, atsisakyti susipriešinimo ir nueiti gailestingumo keliu iki galo. Lenkų kardinolas taip pat yra vienas iš dabar vykstančio Sinodo tėvų.

Šventosios Žemės krikščionys šį antradienį, spalio 17 d., paskelbė maldos ir pasninko už taiką diena. Sekmadienį popiežius Pranciškus paragino visus prie jos prisidėti. Pastarosiomis dienomis popiežius keletą kartų telefonu kalbėjosi su vienintelės katalikų parapijos Gazoje klebonu argentiniečiu kunigu Gabrieliu Romanelli.

Raginimas nebijoti atverti durų Kristui tebeaidi. Šv. Jono Pauliaus II popiežystės, vienos ilgiausių istorijoje, žinia tebėra girdima, sako buvęs jo asmeninis sekretorius, dabar 84 metų kardinolas S. Dziwiszas, Krokuvos arkivyskupas emeritas.

Šv. Pijaus X, popiežiaus, raginusio visą atnaujinti Kristuje, palaikų sarkofagas nuo pirmadienio, spalio 16 d., išstatytas tikinčiųjų pagarbinimui Paduvos (Veneto regionas, Italija) katedroje. Spalio 17 d. maldos vigilija prie šventojo popiežiaus kapo Paduvoje skirta taikai Šventojoje Žemėje maldos bendrystėje su Jeruzalės patriarchais, Romos vyskupu ir Visuotine Bažnyčia. 

Spalio 16-ąją kasmet minima Pasaulinė maisto diena, kuria siekiama atkreipti dėmesį į maisto stokos pasaulyje problemą. Spalio 16-oji – tai ir Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) įkūrimo (1945 m.) metinės. Šia proga popiežius Pranciškus parašė laišką FAO generaliniam direktoriui Qu Dongyu.

Dievas, būdamas meilė, iki galo gerbia mūsų laisvę. Jis siūlo save, tačiau savęs niekad neprimeta, pažymėjo popiežius, sekmadienio vidudienį Viešpaties Angelo maldos proga dalydamasis mintimis apie Jėzaus palyginimą XXVIII eilinio sekmadienio Evangelijoje.

Po sekmadienio vidudienio maldos ir palaiminimo popiežius išsakė skausmą dėl poslinkių Artimuose rytuose, pakvietė antradienį, spalio 17, prisidėti prie Šventosios Žemės tikinčiųjų pasninko ir maldos už taiką dienos. Popiežius, be to, kalbėjo apie Kalnų Karabacho krizę, sunkią pabėgėlių humanitarinę situaciją ir prašė apsaugoti armėnų šventoves ir vienuolynus, taip pat paminėjo Romos žydų bendruomenės deportacijų 80 metinių sukaktį spalio 16 d.

Spalio 14 dieną popiežius Pranciškus priėmė skalabrinų šeimos narius, kurie šeštadienį užbaigė kone savaitę trukusį tarptautinį seminarą apie savo įkvėpėjo – vyskupo Jono Krikštytojo (Giovanni Battista) Scalabrini (1839-1905) – dvasingumą. Seminaras surengtas metams po vyskupo paskelbimo šventuoju Šv. Petro aikštėje (2022 spalio 9 d.). Vyskupas yra vadinamas migrantų šventuoju, dėl savo begalinio rūpesčio XIX amžiaus pabaigos ir XX amžiaus pradžios italų migrantais.

Lygiai prieš penkerius metus, spalio 14-ąją, Romoje vykstant jaunimo sinodui, Paulius VI, visuotinės Bažnyčios ganytojas nuo 1963 iki 1978 metų, paskelbtas Bažnyčios šventuoju.

Po penkerių metų nuo kanonizavimo ir 45-erių nuo mirties, šv. Paulius VI – Giovanni Battista Montinis – ypač menamas gimtojoje Milano arkivyskupijoje, kurios arkivyskupu jis buvo, kai 1963 m., po popiežiaus šv. Jono XXIII mirties, buvo išrinktas apaštalo Petro įpėdiniu Romos soste.

Ketvirtadienį, spalio 12 d., Romoje prasidėjo šv. Karolio Wojtyłos – popiežiaus šv. Jono Pauliaus II išrinkimo Romos vyskupu ir popiežiumi 45 metinių minėjimai: Eucharistijos šventimas Šv. Petro bazilikoje, koncertas Didžiojoje Marijos bazilikoje ir kiti renginiai Šv. Stanislovo bažnyčioje Romoje, įskaitant susitikimą su garsiu fotografu Arturo Mari, beveik 27 metus iš arti lydėjusio ir įamžinusio Jono Pauliaus II, po mirties praminto „didžiuoju“, popiežystę.

Spalio 11 dienos bendrojoje audiencijoje popiežius Pranciškus tęsė katechezių ciklą apie apaštališkąjį uolumą ir pakvietė susipažinti su šv. Juozapinos Bakhitos, buvusios vergės iš Sudano, liudijimu. Melskimės už Sudaną, kurį žaloja mažai viešumoje matomas konfliktas, pridūrė popiežius. Šventosios Bakhitos šlovė, pasak jo, peržengia sienas ir pasiekia visus, kurių tapatybė ir orumas yra neigiami.

Patriarchas Ibrahimas Izakas Sedrakas, vyriausias pagal luomą iš devynių popiežiaus paskirtų asamblėjos pirmininkų delegatų, trečiadienį, spalio 5 d., pasveikino visus Vyskupų sinodo asamblėjos narius ir svečius. Jis pasidžiaugė visos Dievo tautos ir visų asamblėjos dalyvių vardu už sinodo suteiktą susitikimo ir ėjimo kartu malonę.

Penki kardinolai paprašė popiežiaus Pranciškaus patikslinti kai kuriuos jo mokymo aspektus. Tikėjimo mokymo kongregacija paskelbė popiežiaus atsakymus į pareikštas abejones.

Ketvirtadienį, rugsėjo 28 d., minimos popiežiaus pal. Jono Pauliaus I mirties 45 metinės. Rugsėjo mėnesį taip pat sukako buvusio Venecijos patriarcho ir Romos vyskupo Albino Luciani – Jono Pauliaus I – beatifikacijos pirmosios metinės. 2022 m. rugsėjo 4 d., popiežius Pranciškus iškėlė Garbingąjį Dievo tarną į Altorių garbę, jį paskelbdamas Bažnyčios palaimintuoju.

Rugsėjo 27 dienos bendrojoje audiencijoje popiežius kalbėjo apie prieš keletą dienų įvykusią kelionę į Marselį, pietų Prancūzijos uostamiestį, kur prisidėjo prie iš visų Viduržemio jūros regiono kraštų atvykusių delegacijų, kartu kalbėjo apie šio regiono gilią civilizaciją, religinę ir kultūrinę įvairovę, ir apie ateities – ne konflikto, bet vilties – iššūkį, primenantį panašius iššūkius kituose pasaulio regionuose.

„Laudate Deum“ – taip pavadintas naujas popiežiaus Pranciškaus mokymo dokumentas apie rūpinimąsi gamtos apsauga bus paskelbtas spalio 4 d., šv. Pranciškaus Asyžiečio šventės dieną.

Apie naujojo dokumento – Apaštališjkojo paraginimo Laudate Deum, kuris bus 2015 m. paskelbtos enciklikos Laudato si’ tęsinys, pavadinimą pranešė pats popiežius ketvirtadienį, rugsėjo 21 d. audiencijoje Lotynų Amerikos universitetų rektoriams.

Iki vyskupų Sinodo asamblėjos pradžios likus tik porai savaičių Vatikane paskelbtas patikslintas Sinodo asamblėjos dalyvių sąrašas ir darbo kalendorius.

Į ketvirtadienį paskelbtą patikslintą Sinodo dalyvių sąrašą įtraukti du vyskupai iš Kinijos Liaudies Respublikos – Džiningo vyskupas Antanas Yao Shunas ir Žoukuno vyskupas Juozapas Yang Yongqiangas.

Popiežius Pranciškus penktadienį pradeda vizitą Prancūzijos uostamiestyje Marselyje, kuriame nuo seno gyvena įvairių tautų ir religijų žmonės, norėdamas paraginti priimti migrantus Viduržemio jūros regione. 

Arkivyskupas Paulas R. Gallagheris, rugsėjo 20 d., kreipdamasis į JT Saugumo tarybą atviroje diskusijoje apie Ukrainos saugumą ir taiką užtikrino Vatikano palaikymą „Ukrainai, kuri su didžiu pasiaukojimu gina savo suverenumą ir tarptautiniu lygmeniu pripažintų sienų neliečiamumą“.

Šventojo Sosto sekretorius santykiams su valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis arkivyskupas Paulas Richardas Gallagheris, dalyvaujantis šiomis dienomis Niujorke vykstančiuose JTO susitikimuose, rugsėjo 20 d. pasakė kalbą per susitikimą, skirtą pandemijų prevencijai.

Šventasis Sostas sveikina kiekvieną Palestinos ir Izraelio sutaikinimo inciatyvą, jei tik gerbia vietines populiacijas ir abiejų tautų teisėtus reikalavimus. Tačiau kartu kviečia nuoširdžiai pripažinti, kad nūdienos padėtis labai netvari dėl dviejų priežasčių: vidaus politikos problemų ir vis griežtesnės ir kariškai invazinės Izraelio valstybės laikysenos.

Lygiai prieš penkerius metus – 2018 rugsėjo 22–25 dienomis – popiežius Pranciškus aplankė Lietuvą, Latviją ir Estiją. Vienas iš svarbiausių vizito programos Lietuvoje momentų buvo Mišios Kauno miesto Santakos parke, kurios išsiskyrė puikiai tai progai parengta ir atlikta liturgine muzika. Vyriausioji Mišių Santakoje dirigentė Vita Liaudanskaitė-Vaitkevičienė pasakoja apie mažiau žinomas detales, bet visų pirma dalijasi mintimis apie liturginės muzikos būklę Lietuvoje.

1953 m. rugsėjo 21 d. gimė popiežiaus Pranciškaus pašaukimas į kunigystę. Jorge Mario Bergoglio buvo beveik septyniolikos metų. Prieš susitikimą su draugais vakare jis užėjo į bažnyčią ir atliko išpažintį. Tą vakarą išgyventa dvasinė patirtis suteikė naują kryptį visam jo gyvenimui.

Bendrosios audiencijos katechezėje popiežius iškėlė dar vieną uolumo skelbiant Evangeliją pavyzdį. Tęsdamas prieš kelis mėnesius pradėtą katechezių ciklą apie apaštališkojo uolumo liudytojus šį trečiadienį Pranciškus kalbėjo apie XIX a. Afrikoje tarnavusį italą misionierių vyskupą šv. Danielių Comboni.

Bendrosios audiencijos katechezėje popiežius iškėlė dar vieną uolumo skelbiant Evangeliją pavyzdį. Tęsdamas prieš kelis mėnesius pradėtą katechezių ciklą apie apaštališkojo uolumo liudytojus šį trečiadienį Pranciškus kalbėjo apie XIX a. Afrikoje tarnavusį italą misionierių vyskupą šv. Danielių Comboni.

Pranciškus pacitavo paties šventojo misionieriaus žodžius, liudijančius, kaip labai jis gerbė Afrikos žmones ir kaip jiems buvo atsidavęs: „Jie pavergė mano širdį, kuri gyvena tik dėl jų, – rašė Danielius Comboni.  – Aš mirsiu su Afrika lūpose.“

Rugsėjo 30 d. popiežius vadovaus naujų kardinolų skyrimo konsistorijai. Naujųjų kardinolų įvesdinimo į Kardinolų kolegiją apeigos šeštadienio rytą Šv. Petro bazilikoje prasidės 10 val. Romos laiku.

Naujuosius kardinolus bus galima pasveikinti asmeniškai tuoj po konsistorijos. Popiežiaus liturginių apeigų vadovas komunikate informavo, kad susitikimai su naujaisiais „Romos senatoriais“ vyks nuo 11.30 iki 13.30 val.

Popiežiui paskyrus naujus kardinolus Kardinolų kolegijos narių skaičius išaugs nuo dabar esančių 221 iki 242, kurių 137 turės teisę ir pareigą dalyvauti konklavoje.