Mums keičiantis ir aplinkiniai turi išmokti su mumis bendrauti kitaip, tačiau kartais bendraudami su žmonėmis tiesiog nebesijaučiame turtėjantys ar nebenorime su jais dalytis profesiniais ir asmeniniais džiaugsmais, svetainėje psychologytoday.com teigia vaikų ir paauglių psichologė, žaidimų terapijos specialistė Mariana Plata. Jos teigimu, yra septyni dalykai, padedantys suprasti, ar „išaugote“ vieną ar kitą žmogų.

Iš gyvenimo vis dažniau nutaria pasitraukti Lietuvos jauniausieji – vaikai ir paaugliai, dar nesulaukę pilnametystės, tačiau dažnais atvejais jau spėję patirti tokius gyvenimo išbandymus, apie kuriuos kiti suaugusieji nesusapnuotų net savo baisiausiuose košmaruose.

Įvairios priklausomybės sukelia daug negatyvių pasekmių – tiek į jas įklimpusiems žmonėms, tiek šalia esantiems artimiesiems. Ir vis tik net nusprendusiems keisti gyvenimo būdą atsisakyti žalingų įpročių nėra taip paprasta. Siekiant visiškai išsilaisvinti, gali prireikti specialisto – psichoterapeuto ar net psichiatro – pagalbos.

Aristotelis yra pasakęs: „Mes esame tai, ką nuolatos darome. Taigi tikrasis meistriškumas – ne veiksmas, o įprotis.“ Tokiu moto vadovaujuosi savo gyvenime. Manau, šie žodžiai galėtų įkvėpti ir Lietuvą. Savo buvimu mes kuriame ateitį. Štai kodėl reikia sutelkti dėmesį į tai, kas pozityvu, į tai, kaip įveikti kliūtis ir didžiuotis savo potencialu bei pasiekimais, sako mokslininkė, verslo konsultantė dr. Inga Minelgaitė.  

Daugybei žmonių patinka Jordanas Petersonas, Toronto universiteto klinikinės psichologijos profesorius ir socialinių tinklų žvaigždė. Savo skaitytojams ir klausytojams jis padeda įprasminti gyvenimus postmodernizmui sugadinus šeimą, valstybę ir religiją. Pasakydamas tai, kas nepatogu, jis įneša tikrą šviežio oro gūsį į viešąjį diskursą, kuriame buvimas „maloniu“ svarbesnis už tiesą. Kiti jį laiko diletantu, kišančiu nosį į jo kompetencijos sritis peržengiančias temas. Jie mano, kad profesorius siaubingai klysta, kalbėdamas apie „kultūrinio marksizmo“ žalą visuomenei, kad jis palaiko patriarchalinę visuomenę, mizoginiją ir neliberalią politiką.

2003 metais Izraelio šiaurėje esančio Haifos miesto restorane „Maxim“ nugriaudėjo sprogimas. Kaip pasakoja iš Lietuvos kilęs Simas Joffe, tai buvo baisus teroristinis aktas. Žuvo 21 žmogus  – arabai ir žydai.

Pagyvenkite kurį laiką su kuo nors ir išsiaiškinsite, ar esate tinkami vienas kitam visam gyvenimui. Ar nenorėtumėte iš anksto žinoti apie tą bjaurų įprotį, kurio negalite pakęsti? Gyvendami kartu, įsitikinate, ar suradote sau skirtąjį, o kartu išvengiate didžiulės klaidos!

Žinoma, tai gerokai skiriasi nuo to, kaip mąstė ankstesnės kartos, tikėjusios, kad pirma – santuoka, tuomet – apsigyvenimas kartu. Vis dėlto šiandien taip tikrai mano daugelis.

Šį požiūrį pagrindžia vis daugiau mokslinių tyrimų.

Koks buvo jūsų pradinių klasių mokytojas? Dažnai su šiuo žmogumi pirmaisiais mokslo metais praleidžiame daugiausia laiko. Jis padaro tokį stiprų įspūdį, kad jį prisimename net suaugę. Mat jis ne tik moko skaičiuoti ar rašyti, bet ir ugdo mokinio charakterio savybes, padeda lavinti jo įgūdžius ir atrasti pirmuosius talentus. Visgi tam, kad nuolat besikeičiančių jaunų moksleivių pirmieji lūkesčiai mokyklose būtų išpildyti, mokytojas taip pat turi keistis. Kokie pirmokai į mokyklą ateina šiandien? Kaip reikėtų juos mokyti?

Lapkričio 3 d. Vilniuje, ant Vilniaus g. 28-ojo namo, buvo atidengta atminimo lenta. Šiame name prieš 100 metų gydytojas Danielius Alseika atidarė pirmąją lietuvišką polikliniką ir ligoninę, kurioje dirbo ir jo žmona, akių gydytoja Veronika Janulaitytė-Alseikienė. Aktyvūs lietuvybės puoselėtojai Danielius ir Veronika Alseikos buvo garsios mokslininkės Marijos Birutės Alseikaitės-Gimbutienės, padėjusios pagrindus naujajai Senosios Europos istorijos koncepcijai, tėvai. 

Esu pametęs galvą dėl kavos ir myliu žmones, mėgstu gilintis į kavos gamybos procesus, domina kavos kelio iki puodelio niuansai, sako kavinių tinklo „Coffee Inn“ įkūrėjas Nidas Kiuberis. Jis teigia, kad darbas kavos industrijoje reiškia ilgą ir įdomią kelionę, suteikiančią galimybę mokytis ir sutikti naujų įdomių žmonių.

Specialistai pastebi, kad tėvystė – ne tik džiaugsmo, bet ir nemažai nežinios atnešantis procesas, kuomet būsimi tėvai su nerimu ir baimėmis susiduria dar vaiko laukimo etape. Mažiesiems paaugus, dėl įvairių netikėtumų tėvai ima jaudintis dar labiau nei jų atžalos ir vis sunkiau randa balansą tarp vaiko auklėjimo, rūpinimosi šeima ir laiko sau.

Jordanas Petersonas – plačiai pasaulyje žinomas klinikinis psichologas, buvęs Harvardo, o dabar Toronto universiteto profesorius. Šiuo metu jis tikriausiai garsiausias viešasis intelektualas Vakaruose, akademikas, kurio populiarumas prilygsta roko žvaigždėms.

J. Petersonas ypač išgarsėjo 2016 metais, kai pareiškė nepaklusiąs Kanados Justino Trudeau vyriausybės reikalavimui kreiptis į asmenis pagal jų pačių pasirinktą lytį. Viešuose pasisakymuose profesorius dažnai polemizuoja su politinio korektiškumo bei gender ideologijos vardu primetamomis praktikomis.

Kodėl daliai žmonių kyla ranka skriausti tuos, kuriuos derėtų saugoti ir ginti, svetainėje psychologytoday.com aiškinasi Virdžinijos sandraugos universiteto socialinės psichologijos dėstytojas, tyrėjas Davidas S. Chesteris. Atsakymo į šį klausimą jis ieško pasitelkdamas neseniai atlikto neuromokslų srities tyrimo medžiagą.

Lietuvos keliautojų sąjungos ir Vilniaus keliautojų klubo vadovas Algimantas Jucevičius – nenuilstantis turizmo populiarintojas, stebinantis fizine ištverme, žavintis dvasios stiprybe ir nepaprastu kuklumu. Savo pavyzdžiu tūkstančius žmonių paskatinęs aktyviai gyventi, jis jau 50 metų organizuoja pažintinius slidžių ir pėsčiųjų žygius, turiadas į kalnus. Nors savęs nevadina alpinistu, bet jau 13 kartų įkopė į Lietuvos alpinistų labiausiai pamėgtą Gedimino Akstino viršūnę Tian Šanio kalnuose, o Mikalojaus Konstantino Čiurlionio viršūnę Pamyro kalnuose pasiekė septynis kartus.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuris įsigaliojo nuo šių metų liepos, draudžia bet kokį smurtą ir fizines bausmes vaikų atžvilgiu. Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į liūdną Lietuvos statistiką. Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. nuo smurto artimoje aplinkoje tiesiogiai nukentėjo 1,4 tūkst. vaikų iki aštuoniolikos metų amžiaus. 90,3 proc. vaikų patyrė smurtą iš tėvų arba įtėvių.

Gali būti, kad atsisakydamas ruošti namų darbus vaikas bando „išpešti“ bent šiek tiek daugiau jūsų dėmesio – net neigiamas dėmesys yra geriau negu jokio, svetainėje psychologytoday.com rašo šeimos ir vaiko psichologė Meri Wallace. Anot jos, yra ir daugiau priežasčių, kodėl vaikai atsisako ruošti namų darbus, tad kartais svarbu rasti ne tik būdą susikalbėti su vaiku, bet ir priežastis, kodėl namuose kasdien vyksta namų dabų kovos. M. Wallace dalijasi patarimais padėsiančiais susitarti su vaiku ir jį suprasti.

„Teatre, kad ir kaip būtų keista, niekada nenorėjau vaidinti Marilyn Monroe ar Marlene Dietrich, ar Isadoros Duncan, nors, prisipažinsiu, jomis kadaise žavėjausi. Gal iš vaikystės buvau toks pilkas ančiukas savo mamos pašonėje. Mano mama buvo visų švenčių karalienė – dainuojanti, kalbanti, tokia nepaprasta, o man patikdavo sėdėti kampe. Ir jeigu aš esu scenoje – vadinasi, man reikia kažką pasakyti, atsidūrus bibliotekų, muziejų erdvėje man reikia kalbėti apie asmenybes, o ne jas vaidinti – ištransliuoti jų kūrybinę energiją, be galo stiprią valią ir galią atlaikyti sunkumus“, – tvirtino aktorė VIRGINIJA KOCHANSKYTĖ, po Lietuvą į atokiausias vietas su kameriniais spektakliais skleidžianti meilę poetiniam žodžiui.

Minint mėnesį po popiežiaus Pranciškaus vizito, Lietuvoje lankėsi amerikiečių teologas Ralphas Martinas. Paklaustas, kurį savo knygos „Troškimų išsipildymas: Kelias į Dievą per šventųjų išmintį“ skyrių rekomenduotų Lietuvos skaitytojams, nedvejodamas atsakė, kad dešimtą. Kviečiame skaityti skyriaus „Augti laisve“ ištrauką. Knygą išleido Katalikų pasaulio leidiniai 2018 m., iš anglų kalbos vertė Vilma Rinkevičiūtė.

Aktyvių mamų sambūrio atstovės Rasos Žemaitės mintys, kuriomis ji pasidalino socialiniame tinkle „Facebook“ po Tarpžinybinio Vaiko gerovės tarybos posėdžio, vykusio spalio 30 d.

„Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai (VTAT) pristačius reformos rezultatus nustebino, kad beveik pusė pranešimų apie galimą smurtą nepasiteisina. T.y. atvyksta, pasikalba ir išvyksta.

Kiekvieną dieną žmogus susiduria su išorinėmis aplinkos įtakomis ir savo vidinės būsenos išgyvenimais, kurie sukelia įvairias reakcijas. Kuomet aplinkoje atsiranda neigiamo pobūdžio stresinių dirgiklių, su kuriais asmuo nebepajėgia susidoroti, pradeda silpti asmens fizinė ir psichinė sveikata, sukeldama neigiamas reakcijas visam žmogaus organizmui. Asmuo, kuriam pasireiškia psichologinio pobūdžio sutrikimai, pradeda kaltinti save ir kitus, susilpnėja motyvacija, mažėja gyvenimo džiaugsmas, prasmė ir tikslai. Ilgainiui jis pasidaro apatiškas, o anksčiau įvykę teigiami potyriai nebetenka prasmės ir siekiamybės.

Garsus amerikiečių teologas JOHNAS BEHRAS, Niujorko valstijos Šv. Vladimiro dvasinės seminarijos patristikos profesorius – apie tai, kas neduoda ramybės šiuolaikiniam krikščioniui Vakaruose. Savo paskaitose jis kalba apie mirtį.

Dr. Deimantas Karvelis metų paskaitoje mokytojams „Reformacijai – 500“ pastebėjo, kad vienuolis paskelbė devyniasdešimt penkias tezes, iš kurių net devyniasdešimt dvi buvo apie gyvuosius, ir tik trys – apie mirusiuosius. Martyno Liuterio (1483–1546) kalbos savo laikmečio žmonėms apie Bažnyčios ydas, žmogaus santykį su Dievu, Šventuoju Raštu, sąžine ir savimi pačiu tapo reikšmingo judėjimo pradžia.

„Matuko įstatymas“ neturi nieko bendra su Matuko istorija. Jo tėvai nebuvo nei žmogėdros, nei banditai. Visa bėda, kad jie įklimpo į narkotikus. Narkotikais apsinuodijęs žmogus visada ir visiems pavojingas, nes yra visai neprognozuojamas. Išvada labai paprasta – valstybė turėtų labiau rūpintis neleistinu narkotikų plitimu ir alkoholio vartojimo ribojimu. Tačiau tai nėra paprasta. Kai tik Seime pateikiamas alkoholį ribojantis įstatymas – visi piestu stoja prieš, nes tai dideli pinigai, labai dideli pinigai, labai labai dideli pinigai. Ir vaikai tuokart niekam nerūpi.

Įsisiūbuojant diskusijoms apie nuo liepos 1 d. įsigaliojusios vaiko teisių apsaugos tvarkos spragas ir galimus perlenkimus, paimant vaikus iš šeimos, kyla klausimai apie tai, kaip naujas reguliavimas gali atsiliepti tėvams, auginantiems autizmo sutrikimą turinčius vaikus. Jie gali pakliūti į tokias situacijas, kurias sunkiai suprastų netgi specialių tarnybų darbuotojai, jau nekalbant apie eilinius piliečius. 

„Veidrodėli, veidrodėli, pasakyk, kas pasaulyje gražiausia?“ Šiais laikais, kai kuklumas jau nebėra vertintina dorybė, gresia pagunda įpulti į savigyros ir pernelyg didelio dėmesio sutelkimo į save spąstus. Išmaniosios technologijos suteikia daugybę galimybių būti pastebėtais, giriamais – tokiais, kuriais žavimasi. Tuo tarpu popiežius Pranciškus susitikime su jaunimu Vilniuje atkreipė dėmesį į pagundą sukoncentruoti dėmesį tik į save, savo įvaizdį ir gerovę. Jis sakė: „Negražu gyventi priešais veidrodį, negražu...“

Ko gero, neįmanoma aprašyti visų įmanomų kvailumo raiškos formų, bet pats sudėtingiausias dalykas yra tai, kad iš prigimties kvailas žmogus nesuvokia savo kvailumo, LRT KLASIKAI sako JAV filosofas NICOLAS DE WARRENAS. Anot jo, nors kvailumo iš šio pasaulio eliminuoti neįmanoma, yra terpė, padedanti iš to išsivaduoti – tai menas.  

Kodėl dažnai labiausiai skaudiname ir kritikuojame artimiausius ir mylimiausius žmones?  Ar todėl, kad jaučiame galintys jiems vadovauti? O galbūt todėl, kad šalia jų jaučiamės atviresni ir nebijome išreikšti savo nuomomės? Leidyklos VAGA išleistoje knygoje „Nepramintuoju taku“ garsus, visame pasaulyje pripažintas psichiatras dr. M. Scottas Peckas, remdamasis ilgamete savo profesine patirtimi, siūlo praktiškus dvasinio tobulėjimo ir bendravimo kelius, padėsiančius pasiekti aukštesnį savęs ir tarpusavio santykių pažinimo lygį.

Skiname ilgą laiką sėtos neapykantos vaisius. Tokia išvada peršasi po žinių apie buvusiam prezidentui Barackui Obamai, buvusiai valstybės sekretorei ir kandidatei į JAV prezidentus Hillary Clinton, filantropui George’ui Sorosui ir transliuotojui CNN nusiųstus sprogstamuosius užtaisus.

Liepos 1 d. startavusi naujoji Vaiko teisių apsaugos tvarka atveria mūsų tarnybų nepasirengimą ir klaidas, stengiantis apginti vaikus nuo smurto šeimoje. Parodo ir tėvų nenorą bendradarbiauti su tarnybomis. Tokie atvejai, kaip šiomis dienomis plačiai nuskambėjusi istorija apie dviejų mažylių paėmimą iš kauniečių šeimos, mažai ką palieka abejingu. Ne vienas piktinasi pertekliniu valstybės kišimusi į šeimą, vadina savo valstybę policine. Yra ir tam tikro skepticizmo ar netgi piktdžiugos dėl naujosios reformos nesėkmių – prisiminkime, kokios kovos virė 2017-ųjų metų pradžioje, kai kelią skynėsi Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos.

Apsipirkinėti, kai norime pakelti sau nuotaiką, užmiršti liūdnas ar sunkias emocijas, santykių sunkumus – kraštutinumas, sako psichologė Eglė Šekštelienė. Pasak jos, toks neapgalvotas apsipirkinėjimas gali virsti dar didesne problema – daiktų kaupimu. Be to, priduria psichologė, jei intensyviai koncentruojatės ir jaudinatės dėl to, kad neturite kažkokio daikto, pagalvokite plačiau, ko iš tiesų jūsų gyvenime stinga: draugystės, juoko, atsipalaidavimo, o gal įspūdžių?