Šventieji Liudvikas ir Zelija Martinai (Louis and Zelie Martin) yra pirmoji sutuoktinių pora, kartu paskelbta šventaisiais. Įspūdinga ir jų susitikimo istorija. Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio.
Tiek Liudvikas, tiek Zelija apie santuoką negalvojo. Abu svajojo tapti vienuoliais, bet Zelija dėl silpnos sveikatos, o Liudvikas dėl nepakankamo lotynų kalbos lygio į vienuolynus priimti nebuvo. Nusivylę abu sugrįžo į pasaulietinį gyvenimo ir užsiėmė verslu.
Zelija meldėsi: „Mano Dieve, kadangi nesu verta tapti Tavo nuotaka kaip mano sesuo, sukursiu šeimą, kad joje išpildyčiau Tavo šventą valią. Maldauju Tave, leisk man turėti daug vaikų ir padaryk, kad jie visi būtų pasišventę Tau, mano Dieve“ (Citata iš knygos „Mažosios Gėlelės mama“).
Vieną dieną Zelija, žingsniuodama tiltu, priešais ateinat išvydo aukštą gražų vyrą. Kai jie pažvelgė vienas į kitą, Zelija širdyje išgirdo balsą: „Tai yra žmogus, kurį aš tau paruošiau.“ Liudvikas taip pat iš pirmo žvilgsnio susižavėjo link jo einančia mergina. Abu iškart suprato sutikę savo būsimą sutuoktinį.
Pasirodo, kad Liudviko motina jau buvo numačiusi savo sūnų su Zelija supiršti, nes pas pastarosios motiną besimokydama nėrinių meno merginą jau buvo nužiūrėjusi.
Jaunoji pora nedelsė. Po trijų (ilgų ir skausmingų) mėnesių jie susituokė – 1858 m. liepos 13 d. Zelijai buvo 27, Liudvikui – 35 metai.
Tai buvo gražios santuokos pradžia, kurioje gimė daug vaikų, tarp jų ir šv. Jėzaus Teresė iš Lizjė.
Žinoma, ne kiekviena santuoka prasideda kaip šventųjų Liudviko ir Zelijos, bet tai mums primena, kad Dievas širdyje yra romantikas ir Jo plane mūsų gyvenimui yra daugybė staigmenų.
Pagal aleteia.org parengė Milda Vitkutė
