Sprogimas

Kaip žinoti, kad kai kuriuos žmones „išaugote“

 

Mums keičiantis ir aplinkiniai turi išmokti su mumis bendrauti kitaip, tačiau kartais bendraudami su žmonėmis tiesiog nebesijaučiame turtėjantys ar nebenorime su jais dalytis profesiniais ir asmeniniais džiaugsmais, svetainėje psychologytoday.com teigia vaikų ir paauglių psichologė, žaidimų terapijos specialistė Mariana Plata. Jos teigimu, yra septyni dalykai, padedantys suprasti, ar „išaugote“ vieną ar kitą žmogų.

Augdami, bręsdami ir žengdami iš vieno gyvenimo etapo į kitą, išgyvename tam tikrą transformaciją. Kai tai nutinka, visi tie žmonės, kurie tuo metu yra aplink mus, privalo išmokti su mumis bičiuliautis ir bendrauti kitaip.

Žmones ir jų santykius M. Plata lygina su automobilio pavaromis: kai keitiesi pats, keičiasi ir pavara. Atitinkamai, kai keičiasi pavara, kartu privalo keistis ir daugybė kitų dalykų – priešingu atveju greitai pajusime, kad kažkas kažkur nedera, nebeveikia taip sklandžiai kaip anksčiau.

Panašiai ir gyvenime: augant ir keičiantis žmogui gali pradėti atrodyti, kad jis nebepritampa prie savo buvusios aplinkos ir nebeturi apie ką kalbėtis su žmonėmis, kurie jį nuolat supo. 

Kaip sparčiai augame ir kiek laiko šis procesas užtrunka, priklauso nuo daugelio veiksnių. Net ir tai, kaip mes augame, gerokai skiriasi. Kai kurie, norėdami tobulėti, rinksis psichoterapiją. Kiti šiuo tikslu galbūt nuspręs išbandyti jogą, susirasti naują darbą ar persikelti kitur gyventi.

Tačiau kad ir ką žmogus pasirinktų, vienas dalykas bus bendras visiems: kiekviena kelionė savęs pažinimo ir naujo atradimo link iš esmės keičia žmonių tarpusavio santykius. Visai nesvarbu, ar tai draugiški, ar romantiški, ar darbiniai santykiai.

Kai santykiai nebetenkina

Jei nesate tikras, „praaugote“ vieną ar kitą žmogų savo gyvenime ar ne, M. Plata siūlo pasitikrinti pagal šiuos septynis požymius: 

Nelabai turite apie ką su juo pasikalbėti. Anksčiau bendraudavote laisvai ir nevaržomai, o dabar jūsų pokalbiai kažin kokie neorganiški, nepatogūs. 

Bendraudamas su juo nesijaučiate emociškai ar intelektualiai turtėjantis. Jūsų bendravimas tapo monotoniškas, paviršutiniškas ir praktiškai beprasmis. 

Ieškote pasiteisinimų ir bandote išsisukinėti, kad tik nereikėtų laiko leisti kartu. Veikla, kuri anksčiau jums teikė malonumą, dabar atrodo nuobodi. Vengiate su žmogumi bendrauti, ką nors su juo veikti ir būti įtraukiamas į jo planus. 

Nematote prasmės su juo dalytis savo asmeniniais ar profesiniais džiaugsmais. Jums neatrodo, kad jūsų asmeninę ar profesinę sėkmę šis žmogus sugebėtų įvertinti ir ja nuoširdžiai pasidžiaugti kartu su jumis.

Jums nuobodu leisti laiką kartu su juo. Pagaunate save galvojantį apie tai, kiek daug visko įdomaus galėtumėte nuveikti, tačiau puikiai žinote, kad tam žmogui jūsų iniciatyva nepasirodys patraukli.

Jaučiatės taip, lyg eitumėte skirtingais keliais. Jums sunku atrasti bendrų interesų, nes jūsų prioritetai ir vertybės paprasčiausiai nebesutampa. 

Nuolat kivirčijatės dėl menkiausių dalykų. Bet kas – kad ir koks menkniekis tai būtų – gali nesunkiai tarp judviejų įžiebti konfliktą. 

Suvokti ir pripažinti, kad santykiai su artimu žmogumi pakito, nėra paprasta. Kartais šis suvokimas gali būti ypač skausmingas – net gali kilti noras viską grąžinti į senas vietas, kad tik savijauta pagerėtų, rašo M. Plata. Vis dėlto, pasak jos, svarbu suprasti, kad šie pokyčiai – neišvengiami ir kad tai pirmas žingsnis į naują gyvenimo etapą. Jūs esate toks pat žmogus, koks buvote anksčiau, tačiau dabar jūsų pasaulėžiūra – gilesnė, o tai turi labai didelės įtakos jūsų vertybėms ir motyvacijai. Jums nereikėtų dėl to gailėtis. Jums nereikėtų gailėtis ar jausti kaltės dėl to, kad augate. 

Pagal minėtus požymius, pasak specialistės, galima įsivertinti įvairių tipų santykius: santykius su draugais, kolegomis, mylimaisiais ir šeimos nariais. Jei pastebite, kad santykiai su vienu ar kitu žmogumi „šlubuoja“, atsiverkite jam – pasikalbėkite su juo apie tai, kas jums neduoda ramybės. Įvertinę, kiek jūsų pašnekovas supranta, ką norite jam pasakyti, galėsite lengviau apsispręsti, kur žengti toliau.

Lrt.lt

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode