Žinome, kad visomis kryptimis pilna žvaigždžių ir galaktikų. Tačiau kodėl tada

Dėmesio centro efektas yra reiškinys, kuris verčia mus mąstyti, kad mes esame pastebimi – ir stebimi – kitų žymiai dažniau, nei yra iš tikrųjų.

Taip nutinka dėl to, kad viską matome iš savo varpinės, ir mums sunkiai sekasi įsivaizduoti, kaip atrodome kitų akyse. Kitaip tariant, mes pamirštame, kad esame savo vidinio pasaulio dėmesio centre, tačiau nesame kitų žmonių dėmesio centre.

Ar nesate vienas iš tų, kurie atideda savo gyvenimą? Turite svajonių, bet vis sau kartojate, kad jas įgyvendinsite po to, kai kas nors pasikeis. Vėliau. Viską nuveiksite vėliau, net jei realių kliūčių tai atlikti dabar nėra. Pasirodo, atidėtas gyvenimas yra gerai psichologų žinomas fenomenas - kuriam tipui save priskirtumėte? Kaip išspręsti šią sėkmę atbaidančią problemą?

Planuojant Juno misiją Jupiterio link, ilgą laiką į zondą neketinta įdėti kameros. Vėliau visgi nuspręsta, kad Jupiterio nuotraukos padės švietimui ir rezultatų populiarinimui.

Dauguma kamerų ir fotoaparatų yra juodi. Nors egzistuoja ir kitokių spalvų įrenginių, juoda šioje srityje dominuoja. Kodėl taip yra? Kodėl, tarkim, baltų ar įvairiaspalvių kamerų nėra tiek daug?

Jeffas Bezosas, „Amazon“ įkūrėjas ir valdytojas, yra turtingiausias pasaulio žmogus. Šie metai jam prasidėjo itin palankiai. Į 2018-uosius jis žengė turėdamas beveik 100 milijardų JAV dolerių vertinamo turto, tačiau dabar jis tik dar labiau išaugo. Ar kas nors Bezosą dar gali pavyti?

Praktiškai viskas, ką šiandien perkame, yra supakuota į plastiką. Jei apsižvalgytumėte aplink save, rastumėte daugybę plastikinių daiktų, didelė dalis kurių greitai keliaus į sąvartyną. Pasaulio vandenynai ir net gėlo vandens ežerai stipriai kenčia nuo plastiko taršos, tačiau teigiamų pokyčių nematyti. Žmonės vis dažniau renkasi vandenį plastikiniuose buteliuose, manydami, kad jis švaresnis, bet ar tikrai? Štai ką mokslininkai jame aptiko.

Mokslininkai dažnai įkvėpimo ieško gamtoje. Problemos, kurias mes bandome išspręsti, kažkur jau buvo išspręstos. Tereikia pasižvalgyti, ką ir iš kur galime pasiimti ir panaudoti. Pavyzdžiui, dabar mokslininkai sugalvojo,kam galėtų panaudoti begemotų prakaitą.

Begemotai gali praleisti visą dieną stovėdami saulėkaitoje ir visiškai nenudegti neįdegti. Kodėl? Begemotus nuo saulės nudegimų saugo jų prakaitas – raudonos liaukų išskyros, kurios išblaško saulės šviesą.

Svalbardo pasaulinė sėklų saugykla buvo įrengta, siekiant padėti mums išgyventi pasaulio pabaigą. Tačiau niekas nesitikėjo, kad paskutinio teismo dienos požymių bus sulaukta taip greitai, skelbia independent.co.uk.

Sėklų saugykloje, esančioje Norvegijai priklausančioje įšalusioje saloje, saugomos augalų sėklos iš viso pasaulio, siekiant apsaugoti biologinę įvairovę. Bent jau iki šiol ši sala buvo įšalusi – manyta, kad amžinasis įšalas padės apsaugoti saugyklą. Tačiau neseniai amžinasis įšalas ėmė tirpti.

Nors ir ne toks šaižus bei garsus kaip žadintuvo signalas, katės murkimas vis vien sugeba pažadinti šeimininką. Na, o kai šis murkimas yra itin įkyrus, jis gali priversti šeimininką išlipti iš lovos ir pripildyti katės dubenėlis maistu.

Dalyvaudamas klausimų ir atsakymų sesijoje Australijos festivalyje „SXSW“, Elonas Muskas paskelbė, kad „SpaceX“ bus pasirengę skrydžiui į Marsą 2019-aisiais.

„Mes konstruojamą pirmąjį laivą, mūsų tarpplanetinį laivą, kaip tik dabar“, – sakė. „SpaceX“ vadovas. – „Ir mes greičiausiai galėsime atlikti trumpus skrydžius, trumpus pakilimus ir nusileidimus jau pirmąjį kitų metų pusmetį“.

Kasdien pasaulyje mažėjant kanapes draudžiančių įstatymų, sudaromos sąlygos geriau ištirti šią psichoaktyvią medžiagą, kuri nuo seno yra žmonių patirties dalis.

Pirmojo kanapės poveikio vairavimui tyrimo metu buvo nustatyta, kad ji beveik nepablogino gebėjimo vairuoti. Jos sukeltas neigiamas poveikis buvo panašus į tą, kurį žmogus patiria esant leidžiamam girtumo lygiui.

Atrodo, kad žmonės turėtų sąmoningai ieškoti džiaugsmingų, pozityvių dalykų, bet iš tikrųjų yra atvirkščiai. Didžiausią populiarumą pelno siaubo, koviniai filmai, kuriuose apstu šiurpių smurto scenų, ir naujienos apie nusikaltimus, nelaimes, katastrofas. Kodėl taip yra?

Ekspertai nustatė, kad geltoni automobiliai nusidėvi mažiausiai, tačiau Lietuvoje tokios spalvos transporto priemonės nesudaro net 2 proc. automobilių parko. O štai lietuvių pamėgti juodi, pilki, balti automobiliai spalvą kaip tik praranda greičiausiai. Kodėl taip atsitinka ir kokias spalvas rekomenduoja žinovai? Kėbulo meistrai pasidalijo patarimais, kaip atnaujinti nublukusią automobilio spalvą.

Nors daugelis jau baigiame pamiršti buvusią nepriklausomos Lietuvos valiutą - Litą, kai kuriems iš mūsų ji išliko giliai širdyje. Su šiomis mintimis jaunas programuotojas Nerijus Vitkauskas ir pradėjo projektuoti „BitLito” (LTL) platformą. Dabar jau galime „BitLitą” kasti ir atlikti pavedimus, o greitu metu galėsime jį rasti tarp kitų kriptovaliutų didžiosiose keityklose.

Planetų evoliucija dažnai nagrinėjama atsietai nuo jų aplinkos, tolimesnės už pačią žvaigždės sistemą. Dažniausiai tai yra gera prielaida – Saulės sistemos planetoms nesvarbu, kaip šviečia Kentauro Alfa.

Jei ligoninės koridoriuje pamatytumėte gydytoją su žalia apranga, iš karto žinotumėte, kad tai - chirurgas. Žmonės spėlioja, kad tokia spalva pasirinkta, nes ji ramina pacientus. Tačiau iš tikrųjų priežastys yra visai kitos. Tai kodėl jūsų šeimos gydytojas dėvi baltą chalatą, o chirurgai - žalią aprangą?

Jau labai seniai galvoju, bet vis neprisiruošiu, parašyti šiek tiek apie reliatyvumo teoriją – ir specialiąją, ir bendrąją – bei jų įdomias implikacijas, patikrinimus, panaudojimą ir taip toliau. Tačiau tai būtų labai ilgi tekstai – ir nieko keisto, nes vien įvadas į reliatyvumą universitetuose dėstomas kaip atskiras fizikos studijų modulis. Tačiau vieną kitą įdomybę papasakoti tikrai galiu, taigi šiandien pradėsiu nuo gana matematiško pagrindo – metrikos.

Jei dažnai keliaujate, tikriausiai pastebėjote, kad daugumos oro linijų lėktuvų salonuose dominuoja mėlyni atspalviai. Taip, žinoma, pasitaiko ir kitokios spalvos sėdynių, tačiau dažniausiai jos būna mėlynos. Mėlynai-pilka ir kiliminė danga, širmos, o dažnai ir įvairių žurnalų ir katalogų viršeliai. Kodėl? Ne, tai nėra atsitiktinumas.

Daugybė žmonių mėgsta alų ir tame nėra nieko blogo. Problemos prasideda tik tada, kuomet žmonės ima piktnaudžiauti alkoholiu, išsivysto priklausomybę, dėl to praranda socialinius ryšius ir motyvaciją. Visgi, bent teoriškai pamąstykime, kiek laiko žmogus galėtų išgyventi misdamas tik alumi? Atsakymas nustebins daugelį, tačiau šių skaičiavimų praktiškai patvirtinti tikrai nesinorės.

Audringos dujinės Jupiterio atmosferos storis yra apie 3 000 kilometrų; ji sudaro apie šimtadalį šios milžiniškos planetos masės, trečiadienį paskelbė mokslininkai, remdamiesi NASA zondo „Juno“ surinkta informacija.

Beveik prieš dešimtį metų nustatyta, kad Mėnulyje yra vandens. Jo ten nedaug ir jis daugiausiai užrakintas uolienose, bet vis dėlto egzistuoja.

Iki šiol neišsiaiškinta, ar vandens gali būti visoje Mėnulio plutoje, ar tik tam tikrose vietose arba tam tikro tipo uolienose. Dabar nauja stebėjimų duomenų analizė parodė, kad vandens greičiausiai yra visame Mėnulyje.

Net ir patyrusiais save laikantys vairuotojai, kelyje priartėję prie sunkvežimio ar autobuso, turėtų tinkamai įvertinti, ar jau gali persirikiuoti, ar dar turėtų palūkėti. Praėjusių metų patirtis, gilinantis į įskaitinių eismo įvykių priežastis, rodo, kad lengvųjų automobilių vairuotojai dažnai nežino, kur prasideda ir baigiasi akloji zona, o nežinojimas lemia skaudžius eismo įvykius.

Astronomų trečiadienį paskelbta žinia apie pirmąkart užfiksuotą signalą, siejamą su pirmųjų Visatos žvaigždžių susidarymu tuojau po Didžiojo sprogimo, sukėlė šurmulį mokslo pasaulį.

Skystas vanduo – būtina mums žinomos gyvybės sąlyga. Po Encelado ledu skysto vandens pilna. Ir, panašu, ne vien vandens. Iš kažkur ten atsiranda organinė medžiaga – metanas.

Veganizmas populiarėja, tačiau ar tai tiesiog naujausia maisto mada, ar teiginiai, kad tai geriau sveikatai ir planetai pasiekė adresatą? Panagrinėkime įrodymus.

Skėtį tikriausiai įmanoma surasti kiekvienuose namuose. Vos tik pradeda stipriai lyti ar snigti, mes kaip tik ieškome šio daikto. Bet ar žinojote, kad skėtis nebuvo išrastas saugoti nei nuo sniego, nei nuo lietaus?

Niujorko miesto universiteto fizikas Michio Kaku kaip ir visi nekantriai laukia, kada mes pagaliau surasime nežemišką gyvybę. Arba kada ji suras mus. Bet ar dabartiniai žmonės sulauks tų laikų? Kaip atrodytų protinga gyvybė kitose planetose?

„Lėktuvo kapitonai vaikšto su keturiomis juostelėmis. Nepamenu, kiek man tiksliai buvo metų, gal buvau 5-oje klasėje. Tada iš popieriaus pasidariau keturias juosteles ir užsidėjau jas priešais veidrodį. O dabar turiu tikras juostas. Jausmas – nerealus“, – apie didžiulį norą tapti lėktuvo pilotu pasakoja jau 11-ka metų kapitonu dirbantis Donatas Latvėnas.

Mes stengiamės planuoti savo darbotvarkę, dienos darbus išdėlioti taip, kad juos atliktume efektyviai ir per daug savęs neapkrautume. Žinome, kaip svarbu viską atlikti laiku, tačiau vis tiek sunku susikaupti. Kodėl taip yra? Mokslininkai sako, kad ši problema kamuoja daugelį žmonių.